Toliau įstatymo pataisas svarstys Seimas.

Kaip nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtoje pataisas paaiškinančioje pažymoje, šeši mėnesiai bus pradėti skaičiuoti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje užregistravimo MIGRIS elektroninių migracijos paslaugų sistemoje.

Anot dokumento, pasibaigus nemokamo apgyvendinimo terminui, teisė gyventi šios vietose išliks, jei už apgyvendinimą bus mokama šių įstaigų valdytojų ar naudotojų nustatyta tvarka.

Iki šiol teisė nemokamai gyventi minėtose apgyvendinimo vietose užsieniečiams buvo taikoma visą laikinosios apsaugos laikotarpį. Laikinoji apsauga trunka mažiausiai vienerius metus ir gali būti pratęsiama.

„Besąlyginis ir ilgalaikis paramos teikimas neskatina užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, socialinės integracijos į darbo rinką, neskatina imtis iniciatyvos apsirūpinimo būstu klausimą spręsti savarankiškai“, – rašoma pažymoje.

Pakeitimais taip pat siūloma atsisakyti įstatyme reglamentuoti teises dėl nemokamo gyvenimo fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose, nes užsieniečiai turi teisę nemokamai gyventi savanorišku pagrindu šių asmenų pasiūlytose apgyvendinimo vietose civilinės teisės pagrindu.

„Tai yra, minėtos teisės nustatymo atsisakymas niekaip neriboja asmenų apsisprendimo savanoriškai pasiūlyti apgyvendinimo vietas“, – rašoma dokumente.

Anot pažymos, nuostata, jog už asmenų savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikimą nemokamą apgyvendinimą gali būti skiriamos valstybės kompensacijos, išlieka.

Siūlymais taip pat siekiama atsisakyti išimties laikinąją apsaugą turintiems užsieniečiams, siekiantiems gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, nedeklaruoti turto ir pajamų.

„Ši išimtis buvo įtvirtinta, atsižvelgiant į tai, kad prasidėjus masiniam nuo Rusijos Federacijos pradėtos vykdyti karinės agresijos bėgančių asmenų srautui, toks reikalavimas būtų buvęs nelogiškas“, – rašoma pažymoje.

„Tačiau, vertinant tai, kad nuo karinės agresijos vykdymo pradžios yra praėję daugiau kaip du metai ir tai, kad 62,3 proc. nuo visų MIGRIS užregistruotų užsieniečių (karo pabėgėlių), dirba, šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tikslinga keisti“, – nurodoma dokumente.

Kaip nurodoma pažymoje, pernai užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, skaičius lyginant su 2022 metais ženkliai išaugo – nuo 2 264 gavėjų 2022 metais iki 7 806 gavėjų 2023 metais.

Kompensacijoms mokėti 2023 metais panaudota virš 6 mln. eurų (2022 metais – beveik 900 tūkst. eurų) valstybės vardu skolintų lėšų.

Planuojama, kad priėmus siūlomus pakeitimus, valstybės biudžeto lėšų poreikis už apgyvendinimą valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai mokėti turėtų mažėti perpus – nuo 7,4 mln. eurų iki maždaug 3,7 mln. eurų.