Jau septintą kartą vykusio projekto „Moksleiviai į vyriausybę“ dalyviai turėtų kuo pamokyti socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vyriausybę, pirmiausia – idėjomis. Per baigiamąjį projekto posėdį dalis moksleivių solidumu ir minčių drąsumu kai kam atrodė pranokstą ne vieną šiuo metu dirbantį ministrą. O kiek ministrų ar diplomatų išaugs iš projekto dalyvių?

„Kai kurie projekto dalyviai iš tikrųjų atrodė jau kaip tikri ministrai. Tik gaila, kad kai kurios ministerijos į joms paskirtus projekto dalyvius žiūrėjo pro pirštus, nepakankamai atsakingai. Juk mes siekėme, kad kiekviena ministerija parodytų savo darbą ir sugebėjimus maksimaliai atvirai, atskleistų, ką turi geriausio. Bet kai kur susidūrėme su nuostata, lyg kažką stengiamasi pasilaikyti rezerve“, – bendraudamas su LRT.lt, sakė vienas šių metų projekto organizatorių, prieš kelerius metus ir pats jame dalyvavęs Vilniaus universiteto studentas Irmantas Mikulėnas, studijuojantis finansus ir ekonomiką.

Pasak jo, šiandienos ministrai ir kiti valstybės tarnybų darbuotojai iš jaunimo pirmiausia galėtų pasimokyti maksimalizmo.

Paklaustas, kuris ministras vis dėlto nestokoja maksimalizmo ir atlieka savo pareigas visu pajėgumu, I. Mikulėnas negailėjo komplimentų vidaus reikalų ministrui, buvusiam policijos vadovui Sauliui Skverneliui: „Stebint jo darbus, man atrodo, kad jis – pilnas jaunatviško maksimalizmo. Kai pats dalyvavau projekte, dirbau Švietimo ir mokslo ministerijoje su tuometiniu ministru Gintaru Steponavičium. Tada jis man irgi atrodė dirbantis, atiduodantis save pareigoms maksimaliai. Mes iš jo sėmėmės idėjų, bet ir jis nenustumdavo  mūsų idėjų į šoną.“

Kiekvienais metais projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“  dalyvauja po trisdešimt moksleivių iš visos Lietuvos. Į visas ministerijas ir vyriausybės kanceliariją  savaitei padirbėti ir susipažinti su aktualiausiomis problemomis bei naujovėmis ateina po du vyresniųjų klasių moksleivius. Jie kasdien į ministerijas vaikšto lyg į darbą. Bendrauja su ministrais ir kitais ministerijų pareigūnais, o paskutiniąją projekto dieną pateikia pasiūlymus, kaip spręsti pačias opiausias mūsų šalie problemas.

Rinkdami informaciją, kaip atsakyti į Kultūros ministerijoje sprendžiamą problemą – „Kaip paskatinti jaunimą lankytis muziejuose bei dalyvauti kultūriniuose renginiuose“ moksleiviai pasiūlė Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijoms susėsti prie bendro stalo ir, pirmiausia, nuspręsti, kaip jos galėtų bendradarbiauti.

Be to, moksleiviai pasiūlė į mokymo programas įtraukti kultūrines ir švietimo iniciatyvas, muziejuose organizuoti edukacines programas, paverčiant juos kūrybinėmis dirbtuvėmis. Taip pat organizuoti „išvykstamąsias“  parodas Lietuvos regionuose, rengti „Šeimų savaitgalius“  arba nemokamas dienas muziejuose, o Kultūros ambasados ir jų ambasadoriai galėtų skleisti kultūros virusą po visą šalį.

„Baigęs studijas, mielai dirbčiau vyriausybės kanceliarijoje, Finansų arba Užsienio reikalų ministerijose. Korupcija ir protekcionizmas valstybės institucijose, apie kuriuos girdime beveik kasdien, manęs nė kiek negąsdina. Viskas priklauso nuo to, ar žmonės šiuos reiškinius toleruoja, ar – ne. Kaip matome, vis mažiau žmonių taikstosi su tokiais gyvenimo juoduliais .Aš pats esu prieš korupciją, todėl tikrai lengvai prieš ją atsilaikyčiau,“ – kalbėjo būsimas ministras arba diplomatas I. Mikulėnas.

Ar projektas „Moksleivius į Vyriausybę“ nedemoralizuoja jaunų žmonių, ar ne per anksti jie pamato tai, kas darosi suaugusiųjų pasaulyje – ministerijų koridoriuose ir politikoje?

„Daugiau nei  pusė projekto dalyvių – jau pilnamečiai ir išsilaikę abitūros egzaminus, o dažnas jų – savo kolektyvų lyderiai, todėl susipažinti su gyvenimo realybe ir pilietinėmis pareigomis  – pats laikas. Kai kurie jų dalyvauja Lietuvos Moksleivių ir Europos jaunimo parlamentų veikloje,“ – teigė premjero A. Butkevičiaus patarėjas, kuruojantis jaunimo reikalus Justas Pankauskas.

Vertindamas moksleivių darbą ministerijose ir jų idėjas, jis pastebėjo, kad šiuo metu vyriausybėje dirbantys bei būsimi ministrai iš moksleivių galėtų pasimokyti to, kad mokytis niekada nevėlu: „Visai nesvarbu, ar tau – aštuoniolika, ar penkiasdešimt, ar dar daugiau, būtina būti žingeidžiam ir savo žinias atnaujinti nuolat“.