Kažin, ar ne pats metas pripažinti sau, kad klydome, ir atsiprašyti estų? Už anekdotus apie jų lėtapėdiškumą, pastabas, jog jie nėra kažkuo ypatingi ir gudresni už mus, – tik viešųjų ryšių specialistai, kuriantys Estijos įvaizdį, esą gudresni. Už tai, kad mes įsižeidėme dėl jų pastangų lygiuotis į šiaurines kaimynes ir šlietis prie Suomijos, o ne prie Lietuvos su Latvija. Už tai, kad juokėmės iš jų noro net pigioje užeigoje kalbėti nesuprantama kalba, kuri turėtų būti anglų, bet labiau primena esperanto su estišku akcentu.

Kol mes krizenome iš "karštų Estijos vaikinų", jie ir toliau gerino savo visuomeninį intelektą, kaupė IQ taškus, kol ekonomikos krizės akivaizdoje atsiskleidė visu savo grožiu, t.y. protu. Na, taip, jų Riikogu pakanka parlamentarų-švaistūnų, turi jie ir savą šnipų skandalą, ir sekso turistų, atvykstančių palėbauti savaitgaliui, netrūksta. Net ir krizė jų neaplenkė. Sausieji statistiniai rodikliai sako, kad Estijos ekonomikos padėtis – ne pati geriausia: ūkio augimas neigiamas, vidutinis darbo užmokestis šiemet smuko pirmą kartą per 16 metų, gyventojų perkamoji galia gerokai sumažėjusi, infliacija, nedarbas... Žodžiu, viskas beveik kaip ir pas mus. Tik įstatymus kuriantieji ir juos vykdantieji pasirodė besą kitokie – visa galva aukštesni už mūsiškius.

"Riebiaisias" metais estai sugebėjo susilaikyti nuo pagundų pagausinti valdžios aparato išlaidas, valstybinių užsakymų apimtis ir kitaip švaistyti pagausėjusias biudžeto pajamas. Lėtapėdžiai estai tiesiog taupė, kaupė pinigus rezerviniame fonde ir investavo į ateitį – darbo našumo didinimą, technologijas, mokslą, vaikus. Neįtikima?

"Mūsų Vyriausybė turi du tabu: švietimą ir motinystę-tėvystę", – sako Liina. Trijų vaikų mama, Tartu universiteto dėstytoja nesupranta, kodėl Lietuvos tėveliai ir mamytės turi politikams įrodinėti, kad soti jų atžalų vaikystė pirmiausia naudinga pačiai valstybei. Estijoje už 20 motinystės atostogų savaičių mokama 100 proc. atlyginimo. Vyriausybės planų iki pusantrų metų pailginti šias atostogas krizė nepakeitė, ketinimų skatinti gimdyti trečią, ketvirtą vaiką – taip pat. Tokia pat neliečiamųjų kasta – mokytojai ir kultūros darbuotojai, vidaus saugumu besirūpinantys pareigūnai. Jiems, skirtingai nei Estijos teisėjams, ministrams, valstybės pareigūnams ir gausiam ministerijų klerkų būriui, negalioja solidarumo principas, apie kurį mėgsta postringauti Lietuvos politikai.

"Galima kritikuoti Vyriausybės narius, tačiau jie sako, jog svarbiausia – neatimti iš žmonių saugumo jausmo ir pasitikėjimo valstybe", – sako Liina. Panašu, kad ir šįkart estai neklysta.