Prieš pusantrų metų įteisinti nauji žemės įsigijimo saugikliai pasiteisino – Lietuvoje žemės užsieniečiai įsigyja retai. Tačiau "Kauno diena" išsiaiškino, kad labai griežti apribojimai gali ir nesuveikti – Kaišiadoryse žemės vos neįsigijo Rusijos pilietė.

Teisinasi žmogiška klaida

Šį mėnesį Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pranešė, kad tarp Lietuvoje žemę įsigijusių žmonių – ir Rusijos pilietybę turintis asmuo. Tačiau įstatymai to daryti seniai neleidžia – žemės Lietuvoje gali pirkti tik asmenys, atitinkantys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Nei rusų, nei baltarusių tarp šiais kriterijais apibrėžtų potencialių žemės pirkėjų nėra.

Iš pradžių NŽT direktorė Daiva Gineikaitė dienraščiui aiškino, kad pirkti žemės gali bet koks užsienietis – girdi, tai įtvirtinta Konstitucijoje. Vėliau kalbėjo ką kita.

"Mūsų informacijoje įsivėlė klaida. Iš tiesų kalbama ne apie leidimą įsigyti žemės Rusijos piliečiams, o lietuviui, vedusiam Rusijos pilietę. Ir žemė pirkta ne bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o vyro vardu", – situaciją komentavo D.Gineikaitė.

NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjas Skirmantas Žukauskas "Kauno dienai" prisipažino, kad leidimą įsigyti žemės išdavė neteisėtai. "Atėjo ūkininkas su žmona, kuri turi Rusijos pilietybę, abu parašė prašymą įsigyti žemės, mes pasirašėme. Įvyko klaida, ištaisysime", – tikino S.Žukauskas. Jo teigimu, ūkininkas žemės dar nėra įsigijęs.

Plotas nežinomas

Praėjusių metų gegužę įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui pastebima tendencija, kad dirbamos žemės pardavimo-pirkimo sandorių sumažėjo. Tiesa, žemės kaina smarkokai padidėjo. Šį reiškinį ūkininkai bei žemės ūkio specialistai visų pirma sieja su įstatymo saugikliais – fizinis asmuo ir su juo susiję armenys gali įsigyti ne daugiau kaip 300 ha, juridinis asmuo – ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.

Po to, kai beveik prieš dvejus metus pasikeitė prekybos privačia žemės ūkio paskirties žeme tvarka, NŽT suskaičiavo, kad vidutiniškai per metus gaunama apie 20 tūkst. kreipimųsi dėl leidimo parduoti privačią žemės ūkio paskirties žemę, išduodama apie 5 tūkst. leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

NŽT yra išdavusi specialius leidimus, kurie reikalingi perkant didelius sklypus, tik vienam Danijos piliečiui ir penkioms užsienio pilietybes – Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir Prancūzijos – turinčioms sutuoktinių poroms. Daugiausia leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduota NŽT Šilutės ir Kėdainių skyriuose.

"Galime konstatuoti, kad kol kas užsieniečiai neskuba pirkti privačios žemės ūkio paskirties žemės. O tie būgštavimai prieš kelerius metus, kai buvo priimtas sprendimas leisti užsieniečiams nusipirkti žemės Lietuvoje, – buvo nepagrįsti", – teigė D.Gineikaitė.

"Kauno dienai" paprašius patikslinti, kiek iš viso užsieniečiai įsigijo žemės, NŽT atstovė Aldona Jakavonienė atsakė, kad tarnyba "daugiau informacijos apie privačių asmenų sandorius neteikia".

Vienas didžiausių Lietuvos žemvaldžių Ramūnas Karbauskis dienraščiui teigė, kad, jo skaičiavimais, apie 5-10 proc. visos dirbamos žemės valdo užsieniečiai. Ją jie įsigijo dar prieš priimant įstatymo saugiklius.

Pirko mažus sklypus

Įstatymas numato, kad leidimą įsigyti žemės privalu gauti tik tada, kai jos plotas didesnis negu 10 hektarų.

Registrų centro duomenimis, nuo praėjusiųjų metų gegužės pradžios iki šių metų gegužės pradžios nuosavybės teisę į žemės ūkio paskirties žemę įgijo 216 užsienio valstybių piliečių. Bendras jų įsigytos žemės plotas siekia 753 ha. Dauguma užsienio šalių piliečių žemės ūkio paskirties sklypus įgijo ne ją pirkdami, o paveldėdami – daugelio jų šaknys – Lietuvoje. Pirkimo sandoriais dirbamos žemės per pastaruosius metus įsigijo 67 kitų valstybių pilietybę turintys fiziniai asmenys. Bendras jų nupirktos žemės plotas sudaro 134 ha.

"Mums buvo įdomu paanalizuoti, kokį poveikį žemės pardavimui per metus turėjo įsigaliojusios įstatymo pataisos. Iš statistikos aiškiai pastebima, kad užsieniečiai paveldėjo arba pirko nedidelius, 2-3 hektarų, žemės sklypus", – "Kauno dienai" sakė Registrų centro atstovas Aidas Petrošius.

Gąsdino ne be reikalo?

Vienas iš bene garsiausiai prieš žemės pardavimą užsieniečiams šaukusių oratorių buvo buvęs žemės ūkio ministras, dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius. Jis teigė, kad tuomet gąsdinta ne be reikalo.

"Baimėms buvo pagrindas. Todėl ir atsirado saugiklių, kurie apsaugo Lietuvos ūkininkus nuo užsieniečių invazijos. Įstatymas apsaugo mūsų žmones, kad jiems nereikėtų dirbti svetimiesiems. Jei būtų buvę atvirkščiai, ir užsieniečiai būtų ėmę pirkti žemę, tada sakytume, kad saugikliai neveikia. Pagal įstatymą užsienietis privalo gyventi Lietuvoje, dirbti žemę – todėl jinai ir buvo parduota. Jei nebūtų saugiklių, lietuviai galėtų tapti tik kumečiais", – sakė K.Starkevičius.

R.Karbauskis taip pat akcentavo, kad užsieniečiai Lietuvoje žeme nesusidomėjo vien dėl įstatyme numatytų saugiklių. "Europos Sąjungos šalių patirtis sako, kad daugiausia valstybių dirbama žemė buvo perkama vienu tikslu – ateityje brangiau parduoti. Šiandien Lietuvoje situacija tokia, kad dar ne visi ūkininkai  turi galimybę žemės nusipirkti. Jei ji dar brangtų, o užsienietis jos pigiai nebeparduotų, būtų skriaudžiami mūsų ūkininkai", – dėstė R.Karbauskis.

R.Karbauskis akcentavo ir dar vieną, jo manymu, teigiamą įstatymo saugiklių, atbaidančių užsieniečius nuo Lietuvos žemės poveikį – kaimo gyventojai netapo ir greičiausia netaps pigia užsieniečių darbo jėga. "Latviai leido privatizuoti valstybinius miškus – juos dabar valdo skandinaviškos bendrovės. Leista ūkininkams parduoti ir žemę – našiausią, vertingiausią įsigijo skandinavų pensiniai fondai, kurie šiai žemei dirbti dabar už grašius samdo vietos gyventojus. Lietuva to išvengė", – sakė R.Karbauskis.

Laukia sprendimo

"Kas norėjo, tas anksčiau įsigijo Lietuvos žemės ūkio bendrovių akcijų ir dabar valdo ne vieną dešimtį tūkstantį hektarų, – sakė Seimo narys Eugenijus Gentvilas, prieštaravęs įstatymo saugikliams, varžantiems įsigyti žemės. – Dabartinis įstatymas, tai rodo ir statistika, trukdo operatyviai pirkti arba parduoti žemę. Užsieniečių nedomina keli ar keliolika hektarų – juos gali įgyti per santuoką ar panašiai, bet tokių yra tik vienetai."

E.Gentvilas priminė, kad Europos Komisija (EK) yra priėmusi teisinę procedūrą prieš Lietuvą, kadangi žemės pirkimo įstatymas galbūt pažeidžia europinę teisę. Žemės ūkio ministerija EK yra atsakiusi, kad įstatymas europinei teisei neprieštarauja, tačiau galutinės nuomonės Komisija dar neišsakiusi. E.Gentvilas atviravo, kad jam buvo kilusi mintis rinkti Seimo narių parašus ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad išaiškintų, ar įstatymas neprieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui.