Politinėms partijoms bei piliečiams išplatintame rašte teigiama, kad LGBT eitynės prieštarauja Lietuvoje galiojantiems įstatymams ir Konstitucijos nuostatai riboti žmonių dorovei prieštaraujančius viešus susirinkimus. Tuo remiantis valdžios atstovai buvo raginami atšaukti leidimą rengti provokuojamojo pobūdžio eitynes, kurios labiausiai ir prisideda prie seksualinių mažumų ir piliečių daugumos supriešinimo.

„Tokių eitynių draudimas jokiu būdu nebūtų nedemokratiškas veiksmas. Kiekviena valstybė gali ir privalo nustatyti protingas žodžio laisvės ribas. Aiškus pagrindas tam nurodytas Konstitucijos 25 straipsnyje - būtinybė garantuoti žmonių dorovės apsaugą. Gana apsimetinėti, jog LGBT eitynės yra tik viena iš daugelio politinių demonstracijų, neva neturinti akivaizdaus siekio paneigti ir pakeisti visuomenės dorovės normas. Tad valdžiai nevėlu apsispręsti, su kuo ji - su naujaisiais Lietuvos pavergėjais ir mūsų laisvės griovėjais ar su siekiančia išlikti laisva savo Tauta" , - teigiama viešai išplatintame Vilniaus Forumo inicijuotame piliečių kreipimesi.

Kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį, jog dabartinė Vakaruose vykstanti seksualinė revoliucija ir politinis LGBT judėjimas savo idėjomis ir reikalavimais atkartoja Lenino valdymo metais Sovietų Rusijoje įvykusios bolševikinės seksualinės revoliucijos metodus ir tikslus. „Genderizmo ideologija kilo tiesiogiai iš XIX a. marksistinio komunizmo, kuris išsikėlė tikslą iš pamatų sugriauti „senąją visuomenę" ir „buržuazinę atgyveną" - šeimą. Bolševikų seksualinės revoliucijos eksperimentas buvo nutrauktas tik XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Tai padaryta visai ne todėl, kad buvo iš principo atsisakyta marksistinės „seksualinės revoliucijos" idėjos ir išsižadėta tikslo sunaikinti prigimtinę šeimos instituciją. Tai buvo priverstinis SSRS komunistinės vadovybės žingsnis, kurį diktavo spėję išryškėti katastrofiški moraliniai ir socialiniai vykdyto eksperimento padariniai sovietinei visuomenei - milžiniškas venerinių ligų paplitimas, paauglių nėštumai, tūkstančiai savo tėvų niekada nepažinusių vaikų, visiškas socialinių ryšių trūkinėjimas. Ideologiškai marksizmas išsaugojo tikslą sugriauti „atgyvenusią" šeimos instituciją, sustiprėjo ir įsitvirtino Vakarų šalių universitetuose ir šiandien kelia tuos pačius politinius tikslus naujais, subtilesniais metodais", - teigiama viešame laiške.

Šio teksto nuostatoms viešą pritarimą išreiškė apie 500 įvairių visuomenės ir kultūros veikėjų, intelektualų bei akademikų. Viešą paramą kreipimesi išdėstytoms nuostatoms pritarė politinės partijos Tautininkų Sąjunga bei Lietuvos centro partija. Kreipimąsi dėl Baltic Pride eitynių asmeniškai pasirašė ir vos keli Lietuvos Sąrašo partijos nariai, tačiau partijos vadovybė neišreiškė viešo palaikymo. Tyliu pritarimu paramą eitynių tikslams - vienalytės partnerystės įteisinimui - pademonstravo ir visos parlamentinės partijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurių nė viena neatsiliepė į kvietimą paremti eitynėms oponuojantį kreipimąsi. Tiesa, po juo pasirašė parlamentarai Rimantas Jonas Dagys ir Povilas Urbšys, taip pat TS-LKD ir LŽVS kandidatai artėjančiuose rinkimuose - Laurynas Kasčiūnas ir Eugenijus Jovaiša.

„Manome, kad valdančiųjų ir kitų politinių partijų nenoras savo rinkėjams viešai išsakyti savo pozicijų dėl LGBT eitynių, rodo, jog Lietuvos viešojoje erdvėje pamažu įsivyrauja žodžio laisvę ribojančios praktikos. Partijų nenoras rinkėjams viešai paaiškinti savo nuostatų dėl LGBT judėjimo politinių reikalavimų turi būti vertinamas kaip tylus pritarimas šio judėjimo politiniams reikalavimams. Tragikomiška situacija, kai Seimo ir Vyriausybės nariai yra priversti kone atsiprašinėti ir kurti pasiteisinimus, kodėl nedalyvauja LGBT eitynėse liudija, kad viešojoje erdvėje įsitvirtina vienintelė „teisinga" nuomonė, o daugumos visuomenės nepritarimas LGBT tikslams virsta draudžiama ir cenzūruojama pozicija", - teigia vienas iš Vilniaus Forumo steigėjų ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, filosofas Vytautas Radžvilas.

Kreipimosi autoriai tvirtina, kad šiandien būtina liautis skleisti ideologinį melą, kad Lietuvoje tvyro arba yra kuriama priešiškumo ir neapykantos kitokios lytinės orientacijos asmenims atmosfera.

„Šalies visuomenė puikiai supranta, kad dauguma šių asmenų tėra ne Lietuvoje sumanyto ir iš svetur finansuojamo eksperimento įkaitai ir potencialios aukos. Užuot jiems padėjus gyventi su savo problema, šie žmonės įtikinami, jog vienintelė problema yra aplinka - visuomenės nepritarimas bandymams paversti homoseksualumą elgesio norma. Esame šalis, turinti ir dar prisimenanti panašaus sovietinio eksperimento patirtį. Nesitaikstėme su vedlių „į šviesią ateitį" primetinėjamomis „naujos komunistinės moralės" normomis. Juo brutaliau šios „pažangios" normos buvo brukamos, juo atkakliau tam buvo priešinamasi", - rašoma viešai skelbtame tekste.

Tarp kreipimąsi pasirašiusių asmenų - rezistentai Algirdas Endriukaitis, Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas, Petras Plumpa, arkiv. Sigitas Tamkevičius, kun. Robertas Grigas, Arimantas Raškinis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis,  Bronius Leonavičius, Romas Pakalnis,  Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, signatarai Leonas Milčius, Liudvikas Narcizas Rasimas, Aloyzas Sakalas, Vladas Terleckas, akademikai Arvydas Janulaitis,  Eugenijus Jovaiša, Antanas Tyla,  mokslo  ir meno bendruomenės atstovai Rasa Čepaitienė, Vytautas Daujotis, Erika Drungytė, Kęstutis Dubnikas, Arvydas Gelžinis,  Algimantas Jankauskas, Artūras Judžentis, Marija Krupoves-Berg,   Elena Kurklietytė, Saulius  Lapėnas,  Eglė Laumenskaitė,  Irma Leščinskaitė, Leonas Merkevičius, Gediminas Merkys, Jonas Užurka, Dalia Michelevičiūtė,    Juozas Mureika, Joana Noreikaitė, Birutė Obelenienė,   Vytautas Paulaitis, Alvydas Pauliukevičius,  Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, Albinas Plėšnys, Vytautas Rubavičius,   Kristina Zamarytė-Sakavičienė, Dalius  Serafinas, Vytautas Sinica, Aloyzas Stasiulevičius,  Paulius Stonis, , Marijus Šidlauskas,  Laisvūnas Šopauskas,  Marius Markuckas, Lina Šulcienė, Daiva Tamošaitytė,  Alfonsas Vaišvila, Jonas Vaitkus, Gintautas Vaitoška, Vladas Vilimas,  Ona Voverienė, kunigai Gintaras Blužas,  Kęstutis Ralys, Vincentas Tamošauskas, žurnalistai ir visuomenės veikėjai Edvardas Čiuldė,  Arūnas Eigirdas,  Ryšard Maceikianec, Audrius Makauskas,  Živilė Makauskienė,  Linas V. Medelis, Saulius Meilutis, Jonas Punys, Reda Sopranaitė,  Gintautas Terleckas, Jonas Vaiškūnas, Irena Vasinauskaitė,  Algimantas Zolubas ir kiti šalies piliečiai.