Vyriausioji rinkimų komisija vakar patenkino buvusio Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko, buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimą nuo gruodžio 1 d. atsisakyti Seimo nario mandato.

Tarp tokio žingsnio priežasčių A.Zuokas įvardijo ir skeptišką valdančiosios koalicijos partnerių požiūrį į jo pasiūlymą kritiškai įvertinti kai kurių ministrų veiklą ir galbūt juos pakeisti.

– Ar prie pasitraukimo iš Seimo priežasčių prisidėjo skeptiškas koalicijos partnerių požiūris į jūsų pasiūlymą kritiškai įvertinti Vyriausybės ir atskirų jos narių veiklą?

– Taip. Tokio, sakyčiau, radikalaus apsisprendimo priežasčių nemažai. Kai kurias jų jau įvardijau: tai nepritarimas pasiūlymui dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtingų tarifų taikymo, pasiūlymo skirti daugiau lėšų savivaldybėms atmetimas ir kai kurie kiti įvykiai.

Žinoma, prisidėjo ir, galima sakyti, atsargus koalicijos partnerių požiūris į permainų būtinybę pačioje Permainų koalicijoje. Negalime kalbėti vien apie malonumą būti ministru, reikia girdėti, matyti ir kalbėti apie specialistų, ekspertų, pagaliau visuomenės pastabas Vyriausybei ir atskiriems jos nariams. Jeigu į tai užmerksime akis, perspektyvos nebus labai geros.

Šiaip vidinis nepasitenkinimas, bejėgiškumo jausmas mane kamavo jau daugiau nei mėnesį. Mano natūra kita – negaliu būti tik pritarėjas arba Vyriausybės narių neveikimo stebėtojas.

Kalbėdamas apie konkretų įvykį, kuris paskatino padėti mandatą, – PVM trijų skirtingų tarifų nustatymą, – turiu pasakyti, kad šio mokesčio peržiūra, kaip ekonomikos skatinimo priemonė, numatyta premjero pasirašytame Nacionaliniame susitarime. Suprantu, kad kartais politiko žodis nieko nereiškia, bet kad ir parašas nieko nereikštų, tai jau truputį keista.

– Bet premjeras sako, kad dėl įvairių Nacionalinio susitarimo nuostatų įgyvendinimo reikėtų tartis tik kitais metais, o ne dabar.

– Tai mūsų pasiūlymas ir buvo tris skirtingus PVM tarifus įvesti nuo 2011 m. sausio 1-osios, ne nuo 2010-ųjų. Tai kas trukdė dabar Seime pritarti šio pasiūlymo pateikimui ir paskui diskutuoti, ar jį priimti ir kada tai padaryti. Juk buvo galima priimti ir kitų metų Seimo pavasario sesijoje, nieko bloga nebūtų atsitikę. Bet nuspręsta atmesti iš karto. Taip parodoma, kad nenorima net svarstyti šios galimybės.

O juk šiandien labai reikia tokių optimistinių sprendimų ir naujienų, kad verslas matytų perspektyvą.

– Jūs vargu ar galite ilgai išgyventi be tam tikro dėmesio. Palikęs Seimą vis tiek garsiai triukšmausite?

– Be abejo, neliksiu abejingas. Mes kalbame ne apie Andriaus Kubiliaus ar Eligijaus Masiulio šalį, kalbame apie mūsų visų šalį. Tad čia abejingam niekaip negalima būti. Šioje vietoje ir reikia ieškoti, ką ir kur galime padaryti, ne vien iš klaidų mokytis.

– Koalicija lengviau atsikvėpė jums pasitraukus, netgi tyliai sako, kad "rakštimi" liko tik jūsų bendražygis Žilvinas Šilgalis.

– Taip, girdėjau ir aš tokių kalbų. Nelabai tyliai jos sakomos. Reakcija pabalsavus, kai pažadėjau padėti mandatą, jeigu rezultatai bus neigiami, akivaizdžiai parodė, kad tikrai nelabai nuliūdo koalicija supratusi, jog išeisiu. Netgi plojimų pasigirdo.

Čia ir yra blogis, nes jeigu žmonės bijo kitos nuomonės, jeigu negirdi kitų argumentų, tai jokia tada Permainų koalicija. Permainų norintys žmonės visuomet provokuoja diskusijas, skirtingus požiūrius, kad galėtų priimti geriausią sprendimą. Jei tie, kurie šiandien aklai pataikauja A.Kubiliui, būtų elgęsi principingai praėjusių metų pabaigoje ar šių pradžioje, šiandien premjerui ir Seimo pirmininkei Irenai Degutinei, nereikėtų atsiprašinėti žmonių už padarytas klaidas. Jeigu visi bus tik pritarėjai, vargas mūsų valstybei.

– Iš ko dabar gyvens A.Zuokas, negaudamas Seimo nario algos ir parlamentinei veiklai skirtų lėšų?

– Ne bėda. Aišku, tai buvo tam tikros pajamos. Bet, manau, be darbo neliksiu ir eisiu realiais darbais Lietuvai padėti. Taigi išgyvensiu. Tačiau kuo konkrečiai užsiimsiu, dar nesu apsisprendęs.

– Galbūt nebuvo ironija prieš kurį laiką jūsų paskelbta idėja kurti Gerą partiją?

– Labai mėgstu cituoti Marką Twainą: "Rimti dalykai dažniausiai pasakomi juokais." Siūlymų, raginimų tai daryti tikrai yra labai daug.

– Kaip tai suprasti? Atsiliepsite į tuos raginimus, paliksite liberalcentristų gretas ir eisite kurti "geros partijos"?

– Ne, aš taip nesakiau. Kaip sakoma, mes dar diskutuojame. Manau, kad LiCS sąjunga, kaip partija, turi atsinaujinti, turi būti tam tikros reformos. Labai daug tikiuosi iš naujojo partijos pirmininko Gintauto Babravičiaus.

Pagaliau šiandien susijungimas su Liberalų sąjūdžiu gal ir neatrodo įmanomas, bet neatmeskime tokios galimybės ateityje. Ne vadai, lyderiai lemia šiuos klausimus, lemia partijų nariai.

– Bet vos išėjote iš Seimo, abi liberalios partijos jau skelbia apie numatomus bendrus posėdžius, apie galimą susijungimą.

– Nežinau, gal ir galima būtų taip sakyti, kad mano išėjimas paskatino šiuos procesus. Bet kuriuo atveju aš tai sveikinu. Tam tikro vieningumo tikrai reikia.

– Kokie buvo jūsų žmonos Agnės pirmieji žodžiai susitikus po jūsų paskelbto sprendimo palikti Seimą? Gal ji pasakė "na, ir keistai gi tu pasielgei"?

– Žinot, labai panašiai pasakė. Beveik pacitavote mano žmoną.

– Gal ji netgi griežčiau įvertino ir pasakė ne "keistai", bet "kvailai pasielgei"?

– Ne, taip ji nepasakė. Sakė "keistai, netikėtai". Mat apie tai nebuvo nei kalbėta su ja, nei derinta. Bet su ja ne kartą padiskutuodavome apie to darbo prasmingumą.

– Tai tas darbo Seime beprasmiškumas lyg ir rodytų, kad Agnė Zuokienė irgi tikriausiai nelabai veršis į Seimą? Aptarėt su ja šią galimybę?

– Ne, toks detalesnis pokalbis dar neįvyko. Sutarėme, kad savaitgalį apie tai pakalbėsime.

Agnė yra žmogus lyderė, kuri turi savo matymą, savo požiūrį. Padėtis nėra paprasta, apsisprendimas nebus paprastas, todėl aš ir neskatinu to pokalbio pirma laiko, nes tai pirmiausia bus pačios žmonos apsisprendimas.

– Tikite, kad 2011 m. bus tiesioginiai merų rinkimai?

– Ne. Nematau pakankamos politinės valios įteisinti tai. Pirmiausia iš Tėvynės sąjungos.

– Sakėte, kad dar anksti spręsti, ar dalyvautumėte tiesioginiuose merų rinkimuose, jeigu jie būtų įteisinti. Tačiau gal būsite įrašytas pirmas į liberalcentristų kandidatų sąrašą į Vilniaus savivaldybės tarybą?

– Tikrai apie tai kol kas nesame kalbėję. Be abejo, raginčiau, kad 2011 m. įvyktų tiesioginiai merų rinkimai, tačiau ne dėl to, kad norėčiau pats juose dalyvauti. Esu už tokius rinkimus ne vien todėl, kad už tai pasisako 80 proc. apklaustų žmonių, bet dėl paprastų vadybos dalykų – savivaldybėms reikalingas tiesioginį žmonių pasitikėjimą turintis šeimininkas.