Jau vakar tradiciškai Pivašiūnuose, Alytaus rajone, prasidėjo didžiulė Žolinės šventė. Kasmet į Žolinės atlaidus Pivašiūnuose suplūsta daugybė žmonių. Šiemet šventė – jubiliejinė.

Šventės proga – ir amatų centras

Per šiųmetinius atlaidus Pivašiūnuose bus iškilmingai paminėtos Lietuvos Bažnyčiai ir patiems Pivašiūnams svarbios datos. Dar vakar po iškilmingų Žolinės atlaidų atidarymo, Pivašiūnuose buvo atidarytas ir amatų centras.

Amatų centro atidarymo proga vyko koncertas bei knygos-albumo „Pivašiūnai: gyvenvietė, bažnyčia, Dievo Motinos paveikslas“ pristatymas. Šventės proga visomis atlaidų dienomis amatų centro lankytojai galės susipažinti su arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą pristatančia ekspozicija, apžiūrėti Alytaus rajono tautodailininkų tapybos, keramikos, drožybos bei tekstilės darbus.

Jubiliejinių atlaidų dalyviams režisierius Dalius Ramanauskas sukūrė dokumentinį filmą apie Pivašiūnų Šv. Mergelės Marijos paveikslo vainikavimą.

Šiandien pagrindines atlaidų iškilmių Mišias 12 val. iš Pivašiūnų bažnyčios transliuos ir Lietuvos nacionalinė televizija. Mišiose dalyvaus Lietuvos vyskupai, svečiai bei piligrimai iš Lietuvos ir užsienio. Po Mišių prie Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vyks malonėmis garsaus paveikslo pagerbimo apeigos, kurių metu bus skaitomas 1988 m. balandžio 27 d. pop. Jono Pauliaus II raštas (brėvė) dėl paveikslo vainikavimo.

Reikia linksmintis

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės, laikoma pačia seniausia ir garbingiausia Šv. Mergelės Marijos švente. Tačiau nuo pat senų laikų baltai Žolinės šventę skirdavo apeigas garbintai deivei Ladai. Jai skiriamos užaugusio derliaus aukos.

Ir šiandien Lietuvoje įprasta per Žolinę džiaugtis užaugintu derliumi. „Tai žemdirbių šventė – tą derlių, duoną valgome visi – nesvarbu kokios esame religijos. Bet tie, kurie eina į bažnyčią, patvirtina, kad dar ir katalikai yra“, - sakė etnologė Gražina Kadžytė. Pasak jos, svarbiausias šios šventės elementas yra žolinių puokštė, kurią žmonės ir nešasi į bažnyčią.

Nors kiekviename amžiuje žmonės šią šventę švęsdavo kiek kitaip, nuo tradicijų per daug nėra nutolta, nes kad ir kaip būtų, pagrindinis tikslas yra švęsti. „Žmonės švenčia ir linksminasi. Šventės esmė nėra vien tik bažnyčia. Žmonės dabar mato šių metų derlių, tuo džiaugiasi ir linksminasi. Vieni šoka, kiti dainuoja, kiti gal su kaimynais susėdę šnekasi“, - pasakojo G. Kadžytė.

Pasak etnologės, šventė nėra skirta kažko prašyti ar tikėtis. Žolinė – tai gyvenimo pilnatvės, visko, ką davė šių metų derlius, šventė.

Vakar Vilniaus Verkių regioniniame parke taip pat vyko renginys „Žolinės pagal senolių papročius“. Šventės metu miestiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę klausytis paskaitos apie vaistažoles, virti bei degustuoti žolelių arbatas, praktikuotis audinių marginimo augalais ir dalyvauti su gamtos gėrybėmis susijusioje diskusijoje.