„Amfibija užpelkėjusio Žuvinto ežero plotuose kirs perteklinę vandens augaliją, ją transportuos, smulkins šakniastiebius ir atliks kitus darbus. Taip bus kompensuojama į ežerą patenkanti tarša, mažinamas biomasės kaupimasis ir ežero seklėjimas“, – rašoma pranešime.

Planuojama, kad amfibija ežere darbus pradės pasibaigus paukščių perėjimo sezonui.

Tikimasi, kad iškirtus pernelyg sužėlusius švendrus ir nendres bus atkurtos juodųjų žuvėdrų perėjimo ir maitinimosi vietos, užtikrinta plovinių vištelių apsauga ir pagerinta didžiųjų baublių buveinių būklė.

Pasak rezervato direkcijos, į Žuvintą jau parskrido beveik visi čia perintys ir pro čia migruojantys paukščiai – ausuotieji kragai, antys, rudagalviai kirai, pilkosios žąsys ir gervės. Trūksta tik vėliau parskrendančių nendrinukių, krakšlių ir žiogelių.

Žuvinto biosferos rezervatas apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą su pelkėtu apyežeriu.

Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu.

Čia telkiasi retos ir nykstančios – tarp jų ir globaliai nykstančios – augalų ir gyvūnų rūšys bei mažai kur išlikusios Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės.

Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 metų stebėtos 227 paukščių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri.

Prie rezervato įsteigimo itin prisidėjo gamtininkas ornitologas Tadas Ivanauskas.