Pereiti į pagrindinį turinį

Žuvusiojo per Sausio 13-ąją sūnus prašo surasti įtariamųjų turtą ir jį apriboti

2014-04-29 13:30
BNS inf.
Sausio 13-oji: žmonių, ugnies ir arbatos šiluma
Sausio 13-oji: žmonių, ugnies ir arbatos šiluma / Gedimino Bartuškos nuotr.

1991 metais per Sausio 13-osios įvykius žuvusio laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas surasti įtariamų sovietų karių turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį.

„Šis žingsnis galėtų paveikti smurtą Lietuvoje organizavusių bei vykdžiusių žmonių finansinę situaciją ir tapti dar vienu suvaržymu be šiuo metu jų judėjimą tarp įvairių šalių apribojančių Europos arešto orderių“, - išplatintame pranešime teigė R.Povilaitis.

Jo advokatas Albertas Buta sako, kad Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad bet kurios baudžiamosios bylos proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti - surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

„Tai yra standartinis baudžiamojo proceso žingsnis. Todėl ir kreipėmės į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą su prašymu pasinaudoti aptariamu teisiniu įrankiu, tikėdamiesi, kad šioje visai šaliai svarbioje istorinėje byloje bus laikomasi tų pačių principų, kaip ir kitose baudžiamosiose bylose“, - sako A.Buta.

R.Povilaitis sako, kad ikiteisminis tyrimas vyksta seniai, o per tą laiką kaltinamieji laisvėje gyvena įprastinį gyvenimą, jų kasdienybę bent kiek pakeistų turto įšaldymas, kurio, nors ir mažai tikėtina, jie gali turėti Europos Sąjungos šalyse ir kitose valstybėse.

„Pagal tarptautinę teisę kitos šalys, sulaukusios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreipimosi, galėtų imtis procesinių veiksmų ir apriboti karo nusikaltimais Lietuvoje kaltinamų žmonių nuosavybės teisę į valdomą turtą“, - sako žuvusio Laisvės gynėjo sūnus.

Pasak advokato A.Butos, tokius ieškinius nukentėjusieji gali pateikti prokuratūrai, iki kol baudžiamoji byla pasieks teismą. Vėliau tokia galimybė išlieka ir civilinį ieškinį galima pateikti tiesiogiai teismui iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Kadangi iki šiol nei vienas nukentėjusysis šia teise nepasinaudojo, tikėtina, kad dauguma žmonių greičiausiai nebuvo informuoti apie tokią galimybę.

R.Povilaičio teigimu, nukentėjusiems tikimybė sulaukti kompensacijų už sausio 13-osios įvykiuose patirtą žalą yra minimali, tačiau verta iš principo kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo.

„Manau, kad šioje byloje nerealu tikėtis kokio nors žalos kompensavimo, tačiau principinga žmonių laikysena vis dėlto yra svarbi - jei nukentėjusieji kreiptųsi dėl patirtos žalos atlyginimo, tai neišvengiamai įpareigotų mūsų šalies Generalinę prokuratūrą imtis teisinių priemonių ir ieškoti kaltinamųjų turto bei kreiptis dėl jo įšaldymo. Esu įsitikinęs, kad reikia pasitelkti visus įmanomus teisinius mechanizmus ir bent taip apriboti tų žmonių, kurie organizavo ir vykdė agresiją prieš šalies laisvę gynusius žmones, laisvą disponavimą savo finansiniais ir turtiniais resursais iki kol ši byla bus išspręsta teisme“, - sako R.Povilaitis.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad gautas R.Povilaičio prašymas.

„Tai privataus asmens prašymas. Į jį dar nėra atsakyta. Jeigu jis pageidaus, atsakymą paviešinsim. Pirmiausia bus atsakyta jam“, - BNS sakė E.Martinonienė.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.

Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai. Įtariamieji yra Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie 1991 metais ėjo vadovaujančias pareigas sovietų gynybos ir vidaus reikalų ministerijoje, Gynybos komitete, Lietuvos komunistų partijos aktyvistai. Jie įtariami dalyvavę Vilniuje užgrobiant Vilniaus televizijos bokštą, Spaudos rūmus, Radiją ir televiziją, kitus objektus Vilniuje ir kituose miestuose.

Nukentėjusiais pripažinti daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie tuo metu buvo sužaloti prie Vilniaus televizijos bokšto, Spaudos rūmų ir kitur.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų