„Kinija Lietuvai kompleksiškai taiko šias spaudimo priemones: vykdo agresyvią informacinę kampaniją, įgyvendina plataus masto neformalius ekonominius ribojimus, vienašališkai žemina diplomatinio atstovavimo lygį, plečia prieš Lietuvą nukreiptus žvalgybinės veiklos pajėgumus, įskaitant priešišką veiklą kibernetinėje erdvėje“, – nurodoma kasmet skelbiame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo dokumente.

Kasmetinę ataskaitą parengė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Lietuvos karinės žvalgyba.

Šios institucijos prognozuoja, kad Pekinas tęs spaudimą Lietuvai, tačiau oficialiai neigs bet kokias sąsajas su įgyvendinamais ribojimais.

Įtraukiami ir universitetai

Kurį laiką blogėję Lietuvos ir Kinijos santykiai žemiausią tašką pasiekė pernai rudenį, Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę. Dėl to Pekinas apribojo diplomatinius santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.

Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia salos bandymus veikti kaip nepriklausoma šalis.

Lietuvos žvalgybos teigimu, Kinijos siekis dominuoti pasaulyje skatina intensyviai vystyti šalies kibernetinės žvalgybos pajėgumus, kurie papildo tradicinius žvalgybos informacijos rinkimo būdus.

Įgyvendinant kibernetinės žvalgybos tikslus yra įtraukiami šalies universitetai, privačios IT kompanijos, laisvai samdomi IT ekspertai ir kriminaliniai kibernetiniai nusikaltėliai.

„Kibernetinius pajėgumus Kinija vis aktyviau naudoja ir prieš Lietuvą. Kinija tikslingai naudojasi didelį potencialą turinčiomis, kibernetinį šnipinėjimą vykdančiomis grupuotėmis, kurios Kinijos žvalgybos tarnybų nurodymu renka jautrią politinę, karinę ir komercinę informaciją“, – rašoma ataskaitoje.

Anot pareigūnų, kibernetinio šnipinėjimo grupuočių veiklą Kinijoje koordinuoja dvi pagrindinės tarnybos: Valstybės saugumo ministerija ir Karinis žvalgybos direktoratas.

„Įgyvendinant kibernetinės žvalgybos tikslus yra įtraukiami šalies universitetai, privačios IT kompanijos, laisvai samdomi IT ekspertai ir kriminaliniai kibernetiniai nusikaltėliai. Aukštą Kinijos kibernetinių pajėgumų lygį rodo grupuočių kuriami sudėtingi ir pažangūs sistemų kontrolei skirti kenkėjiški programiniai įrankiai“, – nurodoma dokumente.

„Ghostwriter“ aktyviausias Lietuvoje

Su Rusija ir Baltarusija siejama programišių grupuotė „Ghostwriter“, žvalgybos duomenimis, pastaraisiais metais ėmė atakas rengti ne tik prieš NATO ir krašto apsaugos sistemą.

„(...) atakos pradėtos vykdyti prieš naujus taikinius ir apima migrantų krizę, pandemijos situaciją, nepasitenkinimą jos suvaldymo priemonėmis ir kitus svarbius įvykius, apie kuriuos siekiama formuoti prieš Lietuvą nukreiptą naratyvą“, – rašoma ataskaitoje.

„Tikėtina, kad taip siekiama paveikti platesnę visuomenės dalį ir sukelti didesnį poveikį“, – teigiama joje.

Nors ankstesnėse atakose naudoti melagingi pranešimai atitiko tiek Rusijos, tiek Baltarusijos interesus remiančią retoriką, žvalgyba pabrėžia, kad pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas Baltarusijai naudingiems teiginiams.

„Prieš Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir kitas NATO šalis vykdoma plataus masto kibernetinių-informacinių operacijų kampanija „Ghostwriter“ yra aktyviausia Lietuvos informacinėje erdvėje“, – nurodoma dokumente.

Žvalgyba atkreipia dėmesį, kad šalies informacinėje erdvėje skleidžiamos dezinformacijos efektas institucijoms ir visuomenei išlieka ribotas, tačiau operacijų vykdytojai pasitelkia platų priemonių spektrą. Pavyzdžiui, imituoja valstybinius tinklapius, įsilaužia į juos, bandant keisti turinį, užgrobia paskyras.

Penktadienį paskelbtai grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitai informacija rinkta iki vasario mėnesio pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.