Valstybės auditoriai Vyriausybei pareiškė nebenorintys prižiūrėti, kaip vykdomas karo metais nusavinto žydų turto grąžinimas, ir siūlo, kad tai darytų bendruomenių atstovų samdyti privatūs auditoriai. Pačios žydų bendruomenės sprendimui neprieštarauja.
Seimas šiandien turėtų apsispręsti, ar po pateikimo pritarti Vyriausybės siūlomam įstatymo projektui, kuriuo siekiama atsisakyti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo valstybinio audito. Fondui kasmet dalimis pervedamus 128 mln. litų, kuriuos dar praėjusios kadencijos Seimas apsisprendė skirti kaip kompensaciją žydų religinėms bendruomenėms už Antrojo pasaulinio karo metais nusavintą turtą, siūloma pavesti tikrinti privatiems auditoriams. Juos samdyti turėtų pats fondas.
Kaip dienraščiui sakė įstatymą parengusios Ministro pirmininko tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Rimvydas Pilibaitis, dar steigiant fondą įstatymu numatyta, kad turi būti atliekamas valstybinis auditas. „Joks kitas auditas, išskyrus vykdomą Valstybės kontrolės, pagal šią nuostatą būti negali. Bet jie mato, kad Viešųjų įstaigų įstatyme už buhalterinių ir finansinių duomenų teisingumą turi atsakyti pati įstaiga, taigi jos veiklą privalo tikrinti samdomas privatus auditorius. Tad siekiama panaikinti tokį prieštaravimą“, – tvirtino R.Pilibaitis.
Anot jo, iš numatytų 128 mln. litų, lėšos pervestos jau du kartus – 2012 m. (3 mln.) ir 2013 m. (12,5 mln.). Pernai metų pervedimus Valstybės kontrolė jau tikrino ir esą pamatė, kad patikrinti visas detales – ne jos jėgoms.
„Valstybės kontrolė ir pasiūlė inicijuoti įstatymo pataisas. Pažeidimų, kiek pamenu, nustatyta nebuvo. Bet Valstybės kontrolė ir netikrino detalių, kaip tie pinigai judėjo, žiūrėjo tik faktą, kad pinigai buvo pervesti. Juk valstybės kontrolieriai negali važinėti po visą pasaulį paskui sąskaitas, ieškoti galų. Tad tai turėtų būti pačios viešosios įstaigos atsakomybės klausimas“, – sakė jis.
Ministro pirmininko tarnybos atstovas pripažino, kad dėl tokio sprendimo gali kilti nepasitenkinimas, nes ir anksčiau žydų bendruomenės ne visada sutarė dėl restitucijos modelio.
„Yra priešiškos jų pačių stovyklos, kartais jie vieni kitų veiksmuose įžvelgia piktų kėslų, tačiau tie samprotavimai, jei nepagrįsti faktais, negali būti avansu vertinami kaip neteisėta veikla“, – pareiškė R.Pilibaitis ir pridūrė, kad, privatiems auditoriams nustačius pažeidimų, Vyriausybė pasilieka teisę stabdyti kompensacijos mokėjimą.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas, minėto fondo valdybos narys Gercas Žakas tvirtino niekada nepritaręs nuostatai, kad auditą turi vykdyti valstybė.
„Jei jau nuspręsta duoti, tai kam tuomet kontroliuoti? Tai nesolidu. Fonde yra net dvi valdybos, aš vienai jų priklausau. Kaune kas trečias pastatas žydų statytas, tai logiška, jei jau už tuos pastatus skiriama kompensacija, negali būti ir kontroliuojama, kaip tie pinigai skirstomi. Todėl siūlomas sprendimas logiškas. Nesakau, kad mes ko nors bijome, – auditas, nors ir privatus, aišku, vis tiek yra būtinas“, – sakė G.Žakas.
Naujausi komentarai