Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sako, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pozicija, jog palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, padės jį suvienodinti visiems abiturientams.

„Labai geras sprendimas, man padės, nes šitas sprendimas pasako dar kartą, užtvirtina tai, kas yra mūsų strateginis tikslas - kad visi Lietuvos jaunieji piliečiai valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikytų tokį patį, kaip kad yra mūsų kaimyninėse šalyse, kaip yra daugumoje Europos šalių“, - BNS sakė ministras.

D.Pavalkio teigimu, sprendimai dėl to, kuo pakeisti teismo sukritikuotą jo įsakymą, bus priimti sulaukus lietuvių kalbos egzamino vertintimų.

„Iki šių metų galo, ko gero, terminais negaliu pasakyti labai tiksliai, bet mes turime dar kokius šešis mėnesius, kad to egzamino laikymo tvarkos pakeitimus galėtume patvirtinti nauju įsakymu. Kai turėsime rezultatus, liepos viduryje, tada ir žiūrėsime, kiek mes ką keičiame. Aš sakiau visą laiką viešai - ir prezidentei, ir visiems kitiems, kad bus peržiūrėta ta tvarka praėjus metams, taip kad aš nuo savo žodžių nepasitraukiu“, - aiškino jis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija antradienį konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui.

Siekdamas tinkamo konstitucinių vertybių balanso ir atsižvelgęs į tai, kad dar nėra pasibaigusi šių metų brandos egzaminų sesija bei vyksta stojimo į aukštąsias mokyklas procesas, LVAT nustatė, jog ginčyta įsakymo nuostata laikoma panaikinta nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

D.Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.

„Ministrui tinkamai nepagrindus skirtingų egzamino užduočių tautinių mažumų kalba ir lietuvių kalba besimokantiems mokiniams nustatymo, bylą nagrinėjusi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas“, - paskelbė teismas.

LVAT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, jos vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.

„Valstybės, viena vertus, turi pareigą sudaryti galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos, kita vertus, jos turi teisę nustatyti ir reikalavimus tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą. Tačiau įtvirtindama tokius reikalavimus, valstybė kartu privalo sudaryti ir tinkamas sąlygas valstybinės kalbos mokymui“, - rašoma teismo pranešime.

Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pabrėžė, kad skirtingo reguliavimo nustatymas gali būti pripažintas objektyviai pateisinamu tik tuo atveju, jei jis turi teisėtą tikslą ir šio tikslo siekiama proporcingomis priemonėmis.

LVAT taip pat akcentavo, kad valstybė, nustatydama vienodus egzamino reikalavimus, turi sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai - tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali būti nustatomos skirtingos jo užduotys. 

„Todėl tą patį egzaminą laikantiems moksleiviams diferencijuojant šio egzamino užduotis, privalėjo būti įvertinta, ar organizacinių ir kitų priemonių visuma nesudarė moksleiviams vienodų galimybių pasiruošti egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi“, - konstatavo LVAT.