Už tokią poziciją pirmadienį balsavo penki komiteto nariai, prieš buvo trys, vienas parlamentaras susilaikė.

TTK nepritarė Seimo Teisės departamento išvadai, kad minėtas projektas gali prieštarauti Konstitucijai, nes pagrindinis šalies įstatymas draudžia ūkinės veiklos ribojimą.

Po šio sprendimo įstatymų projektas dėl priemokų draudimo galės būti pateiktas per plenarinį posėdį. Tai numatyta padaryti jau šią savaitę.

Anot Seimo kanceliarijos teisininkų, projektas užkirstų kelią privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms nusistatyti teikiamų paslaugų kainas, grindžiamas individualiu paslaugos sąnaudų įvertinimu. Tai neleistų pacientui pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigos ir jos teikiamų paslaugų pagal individualius poreikius, paslaugų kokybę.

Išvadoje taip pat teigiama, kad siūloma pataisa ribotų konkurenciją, o uždraudžiant privačiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai nusistatyti savo paslaugų ar parduodamų prekių kainas, būtų paneigiama esminė verslo sąlyga.

Seimo teisininkai įspėjo, kad dalis privačių sveikatos įstaigų gali tiesiog nustoti teikti dalį arba visas paslaugas, dėl to pablogėtų paslaugų prieinamumas ir viešajame sektoriuje.

„Šiuo projektu įstatymo leidėjas riboja sveikatos priežiūros įstaigai teikti paslaugas pagal savo nustatytas sąnaudas ir savo nustatytą tvarką“, – pirmadienį per Seimo komiteto posėdį teigė Teisės departamento vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis.

Anot jo, ministro patvirtinti įkainiai už paslaugas nėra individualizuoti, jų dydis nustatomas tiesiog išvedant vidurkį tarp didžiausių ir mažiausių sąnaudų.

Tuo metu Valstybinės ligonių kasos atstovas teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos parengti projektai neprieštarauja Konstitucijai, nes jos doktrina numato, jog išimtinė įstatymų leidėjo teisė yra nustatyti, kokios paslaugos ir kokia apimtimi kompensuojamos, be to, valstybės lėšas privalu naudoti racionaliai.

Seimo TTK narys „aušrietis“ Raimondas Šukys stebėjosi, kad Teisės departamento išvadoje sveikatos priežiūros paslaugos prilyginamos paprastai ūkinei veiklai.

„Ar tas pats yra duonos kepimas ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas?“ – klausė jis.

Parlamentaro teigimu, sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir už kurias visą kainą moka pacientas, turėtų būti vertinamos skirtingai.

„Grynai privačios įstaigos, kada be sveikatos draudimo dalyvauja, viena su kita konkuruoja, prašom, negalima daryti jokių ribojimų vienai ar kitai ūkio subjekto veiklai. (...) Bet kada sudaroma sutartis (su Valstybine ligonių kasa – BNS), jos tikslas yra teikti paslaugas ir gauti apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tai tampa visiškai specialiomis paslaugomis (...) ir tai jau gali būti reguliuojama įstatymo leidėjo specialiomis normomis“, – teigė R. Šukys.

SAM projektą vertinusi Konkurencijos taryba taip pat nurodė, kad iš PSDF finansuojamos paslaugos Konkurencijos įstatymo taikymo prasme nelaikytinos ūkine veikla.

Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad sveikatos priežiūros sistemoje, net ir reglamentuojant ūkine veikla nelaikytinas paslaugas, galėtų būti konkuravimo elementų, siekiant paskatinti įstaigas veiklą vykdyti laikantis gero administravimo principų, tai yra paslaugos būtų teikiamos kuo veiksmingiau ir kuo pigiau, tam, kad sistema veiktų tinkamai.

Konkurencijos taryba rekomendavo SAM įvertinti galimybes, organizuojant PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų teikimą, bent tam tikra apimtimi išlaikyti konkuravimo elementus tarp viešųjų ir privačių įstaigų.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė ir SAM siekia, kad gydymo įstaigos negalėtų iš pacientų reikalauti priemokų už paslaugas, kurias apmoka Valstybinė ligonių kasa. Norima, kad ši nuostata įsigaliotų nuo 2026 metų.

Praėjusią savaitę valdančiųjų koalicijos taryba nutarė, kad vis dėlto reikėtų numatyti išimtis, kada priemokos būtų galimos. Vyriausybei pavesta atskiru nutarimu patvirtinti sąrašą medicinos priemonių, už kurias bus galima imti papildomą priemoką.