Įpareigojimas per etikos pamokas mokyti religijų pagrindų neprieštarauja Konstitucijai, trečiadienį nusprendė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

Kad tai numatanti Švietimo įstatymo pataisa gali prieštarauti Konstitucijai, balsavo du TTK nariai, du buvo prieš, vienas susilaikė.

Seimo komitetas neatsižvelgė į Seimo Teisės departamento išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, nes joje nurodyta, jog valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Pasak teisininkų, mokyklose tėvų pageidavimų mokoma tikybos, bet tikybos mokymas turi būti organizuojamas taip, kad nebūtų paneigiamas valstybinių ir savivaldybių mokymo bei auklėjimo įstaigų pasaulietiškumas.

„Manome, kad siūlomas teisinis reglamentavimas, pagal kurį religijų pagrindų pažinimas būtų etikos programos privalomoji dalis, prieštarauja Konstitucijai“, - rašoma Seimo teisininkų išvadoje.

Pagal šešių Seimo narių parengtą Švietimo įstatymo pataisą, tikyba ir etika būtų pasirenkamos dorinio ugdymo dalys, tėvų pageidavimu tikybos (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos) dalykas galėtų būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą, o religijų pagrindų pažinimas taptų etikos programos privaloma dalimi.

„Tikybos dėstymas nėra vien žinių suteikimas. Tikybos dėstymas yra praktikavimo ir tam tikros tradicijos perdavimas. Jis neapsiriboja vien žinių suteikimu. Čia manoma, kad religijos pagrindai būtų išdėstomi trumpai kaip tam tikros žinios apie religijas. Įstatymo tikslas - kad vaikai nebūtų neapsišvietę. Man irgi nepatinka ir Seime kartais susiduriu, yra vienas kitas kolega, kaip pasakys... kaip aš apie fiziką negalėčiau kompetentingai kalbėti, taip kai kurie negali apie religiją, nes neturi bazinių žinių“, - sakė projektą palaikiusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

„Negi norime, kad mūsų vaikai būtų kvailesni nei europiečiai? Čia nenumatomas tikybos dėstymas, jis (vaikas - BNS) nedaromas tikinčiu, jam suteikiamos žinios, kas yra budistai, kas yra judaistai, kas yra islamas, kokios jo formos, kas yra krikščionybė. Nė vieno ateisto nepadarys tikinčiu“, - pabrėžė parlamentarė.

TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas stebėjosi, kodėl įstatyme reikia nurodyti, ko mokyti per etikos pamokas.

„Ar įstatyme reikia nurodyti programos turinį? Juk įstatyme nenurodote, koks tikybos dalyko turinys, - teigė jis. - (...) Etika yra mokslas apie moralę, ten nėra dėstoma religijų pagrindų.“

Anksčiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Seime siūlė mokykloje padaryti privalomą tikybos mokymą pradinėse ir pagrindinėse mokyklose, tačiau pripažinta, kad šis projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Šiam siūlymui nepritarė ir Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupų konferencija.

Šiuo metu moksleiviams iki 14 metų dorinio ugdymo dalyką - tikybą arba etiką - parenka tėvai, o nuo 14 metų jie renkasi patys.

Lietuvos Konstitucija teigia, kad „minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma“, o „valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės“. Konstitucijoje teigiama, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, o tikybos mokoma tėvų pageidavimu. „Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą“, - skelbia 26 Konstitucijos straipsnis.