Truputį daugiau tautinių mažumų mokyklų abiturientų neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos egzamino nei lankiusiųjų lietuviškas mokyklas, be to, jie gavo mažiau šimtukų nei lietuviškų mokyklų dvyliktokai.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė, kad egzaminą išlaikė 90,19 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 88,83 proc. besimokusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis.

„Pirmą kartą surengtą bendrą egzaminą išlaikė panašus skaičius mokinių ir lietuvių, ir tautinių mažumų mokyklose“, - teigia ministerija.

Šimto balų įvertinimą gavo 1,70 proc. kandidatų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokoma kalba, ir 0,42 proc. iš kandidatų, kurie mokėsi mokyklose tautinių mažumų mokomomis kalbomis.

„Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje surengto vieno lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai parodė, kad visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų gimtosios kalbos, į egzaminą atėjo pasiruošę ir nusiteikę parodyti net daugiau nei iš jų reikalaujama. Esu tikras, kad pasirinkome gerą strateginę kryptį dėl egzamino suvienodinimo ir jos laikysimės. Per artimiausius mėnesius specialistai labai išsamiai išnagrinės rezultatus ir pateiks išvadas“, - teigia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Komentuodamas rezultatus žurnalistams jis trečiadienį taip pat teigė, kad apie 40 proc. kitataučių parašė net didesnės apimties rašinius nei buvo reikalaujama iš lietuviškų mokyklų mokinių.

„Tas rodo, kad tie vaikai, kurie norėjo atsakyti į temą ir žinojo tą temą, ką pasakyti, jiems paprasčiausiai tam tikra prasme trūko žodžių, todėl jie plėtėsi tiek, kiek reikia, nebijodami, kad padarys viena kita klaida daugiau“, - sakė D.Pavalkis.

Jo teigimu, gavus specialistų išvadas bus bandoma „politiškai prieiti prie sprendimo, ką daryti su kitais metais“.

Jo vertinimu, 2019-ieji yra „yra absoliučiai paskutinis“ terminas, iki kada turėtų būti pereita prie visiškai vienodo lietuvių kalbos egzamino.

Šiemet pirmą kartą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikė bendrą egzaminą, nors pastariesiems jis buvo palengvintas švietimo ir mokslo ministro D.Pavalkio įsakymu. Ministro įsakymu tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400, o visiems abiturientams padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį ministro įsakymą panaikino nuo rugsėjo, konstatavęs, jog jis prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygių galimybių principui.