Rugsėjo 5–13 dienomis Veimuto kurorte prie Lamanšo sąsiaurio vyks "Drakonų" klasės jachtų pasaulio čempionatas – "Dragon World Championship-2013". Dalyvauti varžybose užsiregistravo 78 laivų įgulos iš 16 šalių, esančių trijuose žemynuose.

Nostalgija marių ristūnui

Paminėjus "drakono" vardą, suvirpa senų buriuotojų širdys. Taip vadinosi asketiškos, įnoringos, jautrios ir svaiginančios lenktyninės jachtos. Iki šiol su nostalgija prisimenu buriuotojišką krikštą, kurį patyriau Osvaldo Kubiliūno eikliojoje "Žalčių karalienėje".

Osvaldas savąjį "drakoną" pavadino prieškario jachtos "Žalčių karalienės", laimėjusios pirmąją vietą tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą, garbei. Ambicingasis Kuba (šia pravarde Kubiliūną pažinojo visi Lietuvos buriuotojai) tikėjosi tokios pat sėkmės, kokia lydėjo ir buvusią jo jachtos bendravardę. Ir iš tiesų Kubos vadovaujama trijų žmonių įgula šios klasės jachta laimėjo ne vienerias varžybas, net tris kartus tapo Kuršių marių regatos nugalėtoja.

Vieną sezoną Kubos "drakone" teko ir man tampyti šotus (virvės, kuriomis valdomos burės). Tampiau kartu su patyrusiu porininku – tuo metu Rygoje stovinčio "Meridiano" bocmanu Viktoru Rankaičiu. Net tris medalius tą vasarą "užsidirbau", nes Kubos vairuojama jachta šuoliavo Kuršių marių bangomis tarsi grynakraujis ristūnas.

Ilgam įsiminė dalyvavimas Kubos sugalvotoje ir organizuotoje 120 jūrmylių regatoje. Ankstyvą penktadienio popietę nusiplovę iš darbo lenktyniaudavome distancijoje Klaipėda–Nida–Zelenogradskas ir atgal. Varžybos vykdavo jau rudenėjant, tad per tris savaitgalio dienas Kuršių marios spėdavo pademonstruoti savo kaprizingą charakterį, bet lėkti "drakonu" per žilstelėjusias bangų keteras būdavo nepakartojamas malonumas.

"Karališka jachta – karališkas ir buriavimas", – skelbdavo mums Kuba, tradicine sauso vyno taure aplaistydamas dar vieną "Žalčių karalienės" pergalę. Ką šis posakis reiškė, supratau tik po daugelio metų, kai atsirado proga išsamiau susipažinti su "Drakonų" klasės jachtų istorija.

Užkariavo karalių širdis

"Drakonų" istorija prasidėjo 1928 m., kai norvegų buriuotojas, trijų olimpinių žaidynių dalyvis, burvalčių konstruktorius Johanas Augustas Ankeris (1871–1940) nusprendė dalyvauti Geteborgo karališkojo jachtklubo paskelbtame konkurse. Konkursui reikėjo pateikti projektą jachtos, kuri turėjo būti elegantiška, greita, saugi ir pigi, skirta dienos kruizams.
J.A.Ankerio suprojektuotas grakštus bermudinis šliupas, valdomas trijų buriuotojų, pasirodė toks patrauklus įvairaus amžiaus buriavimo sporto mėgėjams, kad netrukus ši jachta tapo viena populiariausių Europoje.

Elegantišką, klasikinių formų jachtą labai pamėgo karališkųjų šeimų nariai. Edinburgo hercogas Filipas savo jauną žmoną Anglijos karalienę Elžbietą II nustebino netikėtina vestuvių dovana: pakvietė ją paplaukioti ką tik įsigytu norvegų statybos "drakonu". Kai ši jachtų klasė 1948 metais įgijo olimpinį statusą, jomis olimpinėse regatose dažnai plaukė Europos šalių karališkųjų šeimų atstovai. Kai kuriems jų sekėsi visai neblogai. 1960 metais aukso medalį iškovojo "Drakono" įgula, vadovaujama Graikijos kronprinco Konstantino.
Dėl jų didenybių dėmesio šiai laivų klasei, neretai "Drakonai" vadinami karališkosiomis arba mėlynojo kraujo jachtomis. Juolab kad ir dabar tarptautinei "Drakonų" asociacijai IDA (International Dragon Associaton) vadovauja buvęs Graikijos karalius Konstantinas II ir Danijos princas Henrikas, karalienės Margaretos II vyras.

Mėgstama, bet neišsaugota

1948 m. "Drakonas" buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą ir greitai tapo viena populiariausių kilinė sportinė jachta. 1952 m. net buvusi Sovietų Sąjunga pradėjo statyti "Drakonus". Per 20 metų Leningrade ir Taline buvo pastatyta per tūkstantis tokių jachtų. Sovietinės gamybos laivai nepasižymėjo aukšta kokybe. Pasak buriavimo veteranų, lyginant tų dviejų statyklų produkciją, pirmenybė būdavo teikiama Talinui.

Gerus, kokybiškus "Drakonus" už valiutą iš garsių užsienio gamyklų sovietmečiu pirkdavo tik asams – potencialiems olimpinių žaidynių dalyviams. Žemesnio rango buriuotojai turėdavo tenkintis Rytų Vokietijoje pagamintais laivais, kurie buvo šiek tiek geresni už sovietinius. Regis, tokį "Drakoną" turėjo šviesios atminties Kauno buriuotojas Balys Žumbakys. 1967 m. B.Žumbakio, A.Dmitrijevo ir J.Kliučinsko ekipažas, lenktyniavęs "Drakono" klasės jachta, užėmė antrą vietą SSSR Tautų spartakiadoje ir buvo apdovanoti sidabro medaliais. Ta pati įgula po dvejų metų pirmą vietą laimėjo Lenkijoje, dalyvaudama tarptautinėje "Gryf Pomorski" regatoje.

Sovietinės statybos "Drakonų" buvo galima sutikti visuose didesniuose Lietuvos jachtklubuose. Juos pamėgę buriuotojai noriai dalyvaudavo šios klasės laivų varžybose. Klaipėdos buriuotojas Algis Pakalniškis net 10 kartų tapo respublikos čempionu. Kartu su vyrais nė kiek jiems nenusileisdamos savo "Drakoną" vairavo klaipėdietės L.Asauskienė, I.Zajauskaitė, B.Jasutytė.

Pašalinus "Drakonų" klasę iš olimpinių žaidynių programos, Lietuvoje prasidėjo šių laivų saulėlydis. Vieni jų buvo palikti likimo valiai, kiti – pritaikyti pramoginiam pasiplaukiojimui. Regis, šiandien mūsų vandenyse nebeplaukioja nė vienas originalus "Drakonas". Vakarų šalyse su klasikine jachta buvo elgiamasi ne taip drastiškai.

Užmiršti neįmanoma

1972 m. olimpinės žaidynės buvo paskutiniosios, kai jose startavo "Drakono" klasės burlaiviai. Nuo tada jie visam laikui buvo išbraukti iš olimpinio buriavimo sporto programos, tačiau tai nereiškė mirties nuosprendžio puikiam šios klasės laivui. Priešingai, išsivadavęs nuo didžiojo sporto intrigų, entuziastų dėka "Drakonas" dėl savo privalumų tapo elitine jachta. Dabar jomis plaukioja tie, kuriems nerūpi olimpiniai apdovanojimai.

Šiandien "Drakonų" savininkus vienijanti asociacija IDA veikia 5 kontinentų 26 pasaulio šalyse. Oficialiai užregistruota 1 650 standartinių "Drakonų", bet manoma, kad pasaulyje jų yra dvigubai daugiau. Didžiausią šių laivų flotilę turi Vokietija, po jos – Olandija, Anglija, Švedija. Pasirodo, ir rusai bei ukrainiečiai nesunaikino visų turėtų "Drakonų". Pastaruoju metu jie aktyviai dalyvauja tarptautinėse šios klasės jachtų regatose.

Olandijoje yra daugiausia išsaugota senų medinių "Drakonų". Kadangi medinio korpuso priežiūra reikalauja daug darbo ir lėšų, dabar neretai šios klasės laivai statomi iš stiklo pluošto. Bet ir tokiose jachtose denis dažniausiai gaminamas iš tikmedžio. Vienintelis dalykas, kuris nepasikeitė per 84 metus, – elegantiškos "Drakono" linijos ir išmatavimai, nustatyti dar jo kūrėjo J.A.Ankerio.

IDA, siekianti išsaugoti "Drakonų" klasės laivų prestižą, teikia konsultacines paslaugas, organizuoja Pasaulio ir Europos čempionatus, Auksinės taurės (Gold Cups) lenktynes. "Kartą išbandęs ją, jūs liksite ištikimas jai visą gyvenimą", – rašė IDA viceprezidentas Danijos princas Henrikas.

Matmenys ir skaičiai

Pagrindiniai "Drakono" klasės jachtos duomenys

Įgula – 3 žmonės.
Ilgis – 8,95 m;
Plotis – 1,96 m;
Grimzlė – 1,2 m;
Bendras svoris – 1700 kg;
Grotas – 16 kv. m;
Genuja – 11,7 kv. m;
Špinakeris – 23,6 kv. m.

"Karališka jachta – karališkas ir buriavimas", – skelbdavo Kuba.