Eismo įvykių, į kuriuos pateks greitieji Vilniaus autobusai, gali padažnėti, nes važiuojama didesniu greičiu. Taip LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia saugaus eismo specialistas, technikos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas. Jo teigimu, greitieji autobusai kartais važiuoja didesniu nei leistina greičiu.

„Atsiradus greitųjų autobusų linijoms [...], praėjusią savaitę man teko pavažinėti ir pasižiūrėti, kokiu greičiu jie [autobusai] važiuoja. Mieste, kur leidžiamas 50km/h greitis, kai kuriose vietose minėti autobusai, man automobiliu važiuojant iš paskos nurodytu greičiu, nuo manęs toldavo“, – sako technikos mokslų daktaras V. Sadauskas, komentuodamas pirmadienio avariją, įvykusią susidūrus greitajam autobusui ir sunkvežimiui. 

Jo nuomone, tokių eismo įvykių gali pasitaikyti ir ateityje, nes bendras autobusų judėjimo greitis bus didesnis negu tuomet, kai autobusai dažnai sustodavo.

Dažniau sustodavo, lėčiau važiuodavo

V. Sadauskas pabrėžia vieną iš svarbiausių viešojo transporto reformos aspektų – dabar greitieji autobusai gali pasiekti didesnį nei iki šiol greitį. „Eismo nelaimė įvyko maždaug per 50–70 m nuo tos stotelės, kurioje autobusas būtų sustojęs, jeigu ji nebūtų panaikinta. Paprastas autobusas po 50 m būtų privalėjęs sustoti. Darau prielaidą, kad, jeigu jis toje vietoje būtų turėjęs sustoti, jo greitis tikrai būtų buvęs mažesnis, negu buvo dabar“, – svarsto V. Sadauskas.

Anksčiau, primena jis, stotelės būdavo išdėstytos kas kilometrą, kartais – kas 700 m ar 500 m, tad autobusas net negalėdavo įsibėgėti iki 60 km/h ir važiuodavo lėčiau. Dabar, panaikinus tam tikras stoteles, esą matyti, kad autobusų vairuotojai įsibėgėja ir paskui ilgą atstumą važiuoja didesniu greičiu.

Vidutinis greitis – 23 km/h

Įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis patvirtino, kad greitieji autobusai tikrai važiuoja greičiau – dabar vidutinis greitis siekia maždaug 23 km/h (pagrindinių maršrutų – 18 km/h). Tačiau, anot G. Nakučio, tikslas toks ir buvo, kad keleiviai galėtų greičiau iš vienos vietos nuvažiuoti į kitą.

„Žinoma, ponas Sadauskas irgi yra teisus sakydamas, kad, kadangi greitis didesnis, ir autoįvykių pasekmės yra sunkesnės“, – pripažįsta G. Nakutis. Vis dėlto jis neigia, kad vairuotojai spaudžia greičio pedalą laikydamiesi tvarkaraščio: grafikai sudaryti atsižvelgiant į leistiną greitį, eismo sąlygas, kiek yra sankryžų, kur yra stotelės, taip pat atsižvelgiama į spūstis, o paskui tvarkaraštis koreguojamas ir tikslinamas. Be to, pasak pašnekovo, Vilniaus mieste yra gatvių, kur važiuoja greitieji autobusai ir kur leistinas greitis yra didesnis negu 50 km/h.

G. Nakučio manymu, į avariją patekusio autobuso vairuotojas negalėjo labai smarkiai įsibėgėti ir spėti viršyti greičio. „Baltupiuose, jau nusileidus žemyn nuo Baltupių kalno, yra kita stotelė, kurioje [autobusas] turėjo sustoti. Ten jau irgi nedidelis atstumas“, – aiškina įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius.

Privaloma užtikrinti keleivių saugumą

Iškart po avarijos buvo išplatintas Vilniaus mero Artūro Zuoko pranešimas, kuriame teigiama: „Pėstieji yra šventas reikalas, dviratininkai yra šventas reikalas, visuomeninis transportas yra šventas reikalas.“ Tačiau V. Sadauskui kyla klausimas – o kas tada yra keleiviai, motociklininkai ir automobilių vairuotojai?

Saugaus eismo ekspertas primena, kad reikia saugoti mažuosius eismo dalyvius – vaikus, kurie eina į mokyklą. Tačiau visi kiti eismo dalyviai privalo mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis – nesvarbu, ar tai visuomeninio transporto vairuotojas,ar važnyčiotojas su arkliu. Tuomet ir eismo įvykių būtų mažiau, tikina specialistas.

„Nesakiau ir nenoriu pasakyti, kad minėto autobuso vairuotojas šitoje vietoje viršijo greitį. Tačiau noriu pasakyti (ir visi galėtų nuvažiuoti į tą vietą ir įsitikinti) – jeigu to greitojo autobuso tarpinė stotelė būtų buvusi už 25 m, šito susidūrimo pasekmės tikrai būtų buvusios lengvesnės“, – tvirtina V. Sadauskas.

Tuo metu autobusu važiavę žmonės labai nenukentėjo, sužeidimai nėra dideli. Eksperto manymu, taip galbūt atsitiko todėl, kad žmonės nebuvo įsikibę, nesėdėjo arba judėjo. Tačiau V. Sadauskas atkreipia dėmesį, kokios gali būti pasekmės ir važiuojant 20–30 km/h greičiu. Nors, jo manymu, šįkart greitis buvo kiek didesnis.

„Ir autobuso parko vairuotojams, ir kitiems atsakingiems asmenims [sakau] – jūs pasižiūrėkite, nesvarbu, kad autobuso vairuotojas buvo teisus ar neteisus, jis neviršijo leistino greičio, bet keleivius vežate jūs ir jūs privalote užtikrinti keleivių saugumą“, – teigia saugaus eismo specialistas.

Patogūs tik daliai keleivių

Paklaustas, kaip vertina viešojo transporto pertvarką Vilniuje, V. Sadauskas sutinka, kad daliai autobusų ar troleibusų keleivių sąlygos pagerėjo.

„Jeigu prie mano namų būtų greitojo autobuso stotelė, atvažiuotų autobusas ir nuvežtų mane iki man reikalingos vietos daug greičiau, praleisdamas kitų žmonių stoteles, man būtų puiku. Taigi mes turime sutikti, kad daliai [žmonių] – taip, [patogiau]. Bet aš manau, kad pagerėjo mažai daliai žmonių, o didžiajai daliai ir visiems vairuotojams kol kas išeina nepatogumas“, – neslepia specialistas.

Jis tikisi, kad, laikui bėgant, naujoji sistema bus įvertinta ir pertvarkyta taip, kad bent jau pusei Vilniaus vairuotojų ir pusei keleivių sąlygos būtų sugrąžintos tokios, kokios buvo iki tol. V. Sadausko įsitikinimu, projektuojant tokias sistemas, kalti ne vien viešojo transporto įmonių vadovai.

„Daugiau kalti tie politikai, kurie nusprendžia, kaip daryti. O kas turi padaryti? Tai turi padaryti specialistai. Jeigu specialistai nedrįsta politikams pasakyti, kad taip padaryti negalima, kad per siaurą kanalą negalima pervaryti milijono automobilių... Deja, prasti tada specialistai, kurie neišdrįsta savo politikams, vadovams pasakyti, kad nedarys, kad viešai pasakys, jog vadovai neteisūs“, – įsitikinęs V. Sadauskas.