Lietuva senokai ironiškai vadinama Vakarų Europos automobilių laužynu, tačiau keliuose didžiausią pavojų kelia vadinamieji frankenšteinai – surinkti, suvirinti  iš kelių ekspotacijai netinkamų transporto priemonių.

Sulipdė lietuviai

Šalies keliuose pasitaikė jau ne vienas atvejis, kai po, atrodo, nedidelės avarijos automobilis tiesiog lūžta per pusę. Padariniai, deja, dažniausiai būna itin skaudūs, nes tokių automobilių kėbulas – tarsi pagamintas iš folijos, visiškai minkštas.

Tokiomis transporto priemonėmis važiavę žmonės per avariją, jei nežūsta, dažniausiai  smarkiai sužalojami. Viena šiurpesnių, tačiau laimingai pasibaigusių avarijų įvyko praėjusiais metais Kauno rajone. Tada po smūgio keliolikos metų senumo "Opel" lūžo per pusę. Naujesnio modelio BMW buvo tik smarkiai apgadintas priekis.

Atvykę vaduoti dviejų prispaustų moterų, ugniagesiai gelbėtojai pirštu žurnalistams rodė iš vienos pusės kėbulo kyšančias kniedes. Automobilis buvo po "auksarankių" gydymo – iš dviejų automobilių sulipdytas vienas. Kėbulas net nebuvo suvirintas,  tiesiog jo skardos sukabintos kniedėmis.

Neseniai kraupią avariją patyrė Latvijos sporto žvaigždė Juris Šicas. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse su broliu rogučių rungtyje sidabrą laimėjęs vyras patyrė sunkių traumų per avariją, kai vairavo lietuvių "auksarankių" iš trijų dalių sulipdytą BMW, kurį buvo neseniai nusipirkęs.

Sulipdo ir naujus

Kaip "Kauno dienai" pasakojo Kauno techninės apžiūros centro direktorius Gintaras Ciegis, vadinamųjų frankenšteinų Kaune pasitaiko, tačiau per apžiūrą atskirti juos nuo kokybiškų automobilių beveik neįmanoma.

"Per techninę apžiūrą tokius automobilius nėra taip paprasta nustatyti. Kaune yra pasitaikę keli atvejai. Vieno skambučio neseniai sulaukėme iš Kaišiadorių. Jei tvarkingai viskas padaryta, paslėpta – tai be galo sunku nustatyti be kažkokio gilesnio įsikišimo, be ardymo. Lietuvos meistreliai viską moka paslėpti", – pastebėjo G.Ciegis.

Jo teigimu, problema išlieka, nes techninių apžiūrų centrai neturi teisės taip nuodugniai tikrinti automobilių – jiems, pavyzdžiui, nėra leista atlupti salono apmušalų, kur slepiasi suvirinimo siūlės.

"Mes taip neprieiname prie duomenų bazės, kurioje užfiksuota, kad automobilis būtų daužtas ES šalyse ir atvežtas į Lietuvą. Nustatome, kad kėbulo numeris atitinka pateiktus dokumentuose ir tuo mūsų įgaliojimai baigiasi", – pasakojo direktorius.

G.Ciegis minėjo, kad eksploatacijai netinkami automobiliai gali būti ne tik seno modelio.

"Įtarimą gali kelti ir tai, kad automobilis naujintelis, o jo žibintai jau sureguliuoti blogai. Tai galima nustatyti per techninę apžiūrą", – sakė jis.

Parodo kėbulo geometrija

Direktorius užsiminė, kad dėl milžiniško automobilių srauto techninės apžiūros centruose dirbama tarsi prie konvejerio fabrike. Kiekvienam automobiliui pavyksta skirti tik minimaliai laiko.
Tai, kad automobilis buvo daužtas, dažniausiai matyti iš nelygių tarpų tarp kėbulo skardų – tokio defekto paslėpti beveik neįmanoma. Dažnai galima pastebėti ir nekokybiškai išlygintas skardas.

"Deja, per apžiūras mes nevertiname kėbulo geometrijos. Jei žmogus, prieš pirkdamas automobilį, kreiptųsi į servisą, kur tikrinama kėbulo geometrija, jis taip pat išvengtų frankenšteino. Jei geometrijos nepavyksta pasiekti, nuo tokio automobilio reikia bėgti kuo toliau", – sakė G.Ciegis.

Pardavėjų gudrybės

Kaune automobiliais prekiaujantis Andrius ne itin noriai kalbėjo apie tai, kaip jam pavyksta atskirti frankenšteinus.

"Jei nieko nenutuokiate apie automobilius, prieš pirkdami susiraskite žmogų, kuris bent kiek apie tai nusimano. Jei jau nuspręsite pirkti, prieš tai nepagailėkite kelių dešimtinių ir užsukite į gerą vardą turintį autoservisą. Pats paprasčiausias būdas – internetu išsiaiškinti, kur yra norimo modelio kėbulo numeriai, ir juos sutikrinti mašinoje. Jie turi būti vienodi", – pasakojo vyras.

Jo teigimu, iš pirmo žvilgsnio sveikas ir išdailintas kėbulas gali slėpti ne vieną bėdą – apžiūrinėti mašiną reikia saulėtą dieną, ne pro šalį kišenėje turėti nedidelį žibintuvėlį – šviesoje matyti dažų nelygumai. Būtina apžiūrėti ir vidines mašinos ertmes – posparnius, durų, variklio dangčio vidų. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į statramsčius: ar jie neturi paslėptų suvirinimo siūlių.

Kad transporto priemonė buvo daužta ar perdažyta, o dar blogiau – sulipdyta iš kelių automobilių, išduoda ir skirtingų dažų atspalviai po tuo pačiu variklio dangčiu. Jei atpažinsite perdažytą vietą, įvertinkite, kaip, tai atlikta, – jei viskas bus padaryta atmestinai, gali būti, kad automobilis suremontuotas norint jį kuo greičiau parduoti.

Pardavėjas pritarė G.Ciegiui, kad bene svarbiausias rodiklis – teisinga pakabos geometrija. Tai galima pamatyti iš netolygiai nudilusių padangų, tačiau to priežastis gali būti ir nevykusiai suvesti ratai.

Bijantiesiems rizikuoti Andrius patarė paprašyti kokio pažįstamo, kad automobilį parvežtų tiesiai iš užsienio, geriausiai – Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo ar Olandijos.

"Aišku, visur pasitaiko "auksarankių" – Vokietijoje šiuo verslu daugiausiai užsiima turkai, jie valdo automobilių aikšteles. Jie atsuka ir odometrus, šiaip smulkius defektus slepia, tačiau kas to nedaro? Bet šioje šalyje dar neteko susidurti, kad iš kelių automobilių būtų  surinktas vienas. Gal Vokietijoje įstatymai į tokius dalykus griežčiau žvelgia", – svarstė jis.

Griežtins reikalavimus

Tikimasi, kad nelaimių dėl tokių mirčių gali sumažėti Seimui priėmus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.

Čia siūloma, kad nenaujas automobilis būtų registruojamas tik atlikus techninę apžiūrą ir įsigijus civilinės atsakomybės draudimą.

Padėti turėtų ir būsima centralizuota techninės apžiūros duomenų bazė. Joje būtų bendrai kaupiami ir tvarkomi įvairių institucijų renkami transporto priemonių duomenys.

Pataisose siūloma, kad šalyje nebūtų registruojami automobiliai, patekę į avariją užsienio šalyse ir ten dėl gedimo ar susidėvėjimo baigti eksploatuoti.