Baltijos jūros regiono strategijoje Lietuva koordinuos transporto sritį. Dėl menkai išvystytos infrastruktūros regionas yra sunkiausiai pasiekiama ES vieta.

Baltijos regionas yra sunkiausiai pasiekiama Europos Sąjungos (ES) vieta, menkai išvystyta regiono infrastruktūra ir paslaugos, o tai lemia dideles kainas. Tai skelbiama trečiadienį oficialiai pristatytoje Europos Komisijos (EK) parengtoje Baltijos jūros regiono strategijoje.

Šiame dokumente bei jį papildančiame veiksmų plane numatoma, kaip valyti smarkiai užterštą jūrą, šalinti prekybos kliūtis, jungti elektros bei transporto tinklus, mažinti spūstis pasieniuose bei organizuotai kovoti su nusikalstamumu.

Skelbiama, kad strategijos tikslas - apjungti įvairias Europos Sąjungos (ES) šalių narių iniciatyvas bei sukurti regiono bendradarbiavimo tinklus. Tą darant bus laikomasi kelių prioritetų: aplinkosaugos, ekonomikos, energetikos, transporto bei saugumo. 

Pirmenybę teiks transportui

Aštuonios iš devynių valstybių, kurios ribojasi su Baltijos jūra - Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Švedija - yra ES narės ir, kaip skelbia strategija, nuo šiol turės koordinuoti pasirinktą vieną iš penkiolikos prioritetinių sričių.

Nors Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad iki liepos mėnesio Baltijos regiono šalys renkasi ir derina savo koordinuosimas sritis, tačiau jau dabar aišku, kad Lietuvos prioritetinė ir koordinuojama sritis bus transportas.

„Šiuo metu galima tvirtai pasakyti, kad transporte mes būsime vieni iš lyderių. Manome, kad žemės ūkyje - žuvininkystėje ir miškininkystėje - galėtume lyderiauti kartu su suomiais. Svarstoma galimybė prisidėti prie vidaus saugumo srities irgi kartu su suomiais“, - apie Lietuvos planus lrt.lt kalbėjo URM sekretorius.

Jei Lietuvai būtų suteikta teisė koordinuoti transporto sritį, būtume atsakingi ir už geležinkelio „Rail Baltica“, sujungiantį Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją, tiesimą.

Paskutinė geležinkelio atkarpoje, sujungiančioje Estiją ir Suomiją, būtų naudojamas geležinkelio keltas.

Ž.Pavilionis pridūrė, kad tolimesnis Baltijos elektros jungčių plano įgyvendinimas, jo priežiūra taip pat turėtų būti pavesta Lietuvai ir Latvijai.

Pristatytoje ataskaitoje teigiama, kad Baltijos regionas yra sunkiausia pasiekiama ES vieta. Menkai išvystyta infrastruktūra ir paslaugos lemia dideles kainas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas, iliustruodamas apgailėtiną regiono infrastruktūrą, teigė, kad šiuo metu kelionė iš Varšuvos į Taliną traukiniu trunka 36 valandas, o vidutinis traukinio greitis - 36 km/h.

Priduriama, kad iki šiol geležinkelio bėgiai nejungia Latvijos ir Estijos sostinių.
URM sekretorius teigė tikintis, kad Baltijos jūros strategija, kurios įgyvendinimą stebės EK, išspręs ilgalaikes problemas, ir pavyzdžiui, paspartins Lenkijoje dėl ekologinių priežasčių užstrigusį „Via Baltica“ projektą.

Prasidėjo kaip ekologinis projektas

EK atstovybės Lietuvoje vadovas teigia, kad Baltijos jūros regiono strategija, nustatysianti kryptį, kuria regionas vystysis ateityje, gimė sprendžiant ekologines problemas.

Skelbiama, kad Baltijos jūroje didžiausia ekologine problema yra eutrofikacija bei vis didesnį jūros plotą užimantys žydintys dumbliai. Sutinkama, kad dėl pernelyg aktyvios žvejybos, taršos iš sausumos, didėjančios jūros vandens temperatūros, pavojingų medžiagų vandenyje kyla pavojus jūros ekologinei pusiausvyrai.

EK pastebi, kad ekologinių problemų mastas šiuo metu yra toks didelis, kad jau daro žalą laisvalaikio veiklai ir nedidelio masto prekybai.

„Visi matome, kaip žydintis vanduo skleidžia nemalonų kvapą ir sugadina atostogas - tai vienas iš simptomų, rodančių, kad situacija smarkiai blogėja“, - sakė K. Sadauskas.
Be to, skelbiama strategijoje, dėl įvairių mitybinių medžiagų (ypač nitratų ir fosfatų) daugėja žydinčių dumblių, kurie ne tik skleidžia nemalonų kvapą, tačiau ir suvartoja deguonį, reikalingą žuvims bei kitiems gyviems organizmams.

EK pastebi, kad ši problema buvo pripažinta prieš daugelį metų, tačiau iki šiol nesiimta priemonių jai spręsti.

Strategija ne be spragų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mindaugas Jurkynas teigė, kad strategijai, kuri turėtų būti galutinai patvirtinta spalį, koją pakišti gali kelios priežastys: ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas, būtinas kaimyninės Rusijos dalyvavimas, konkurencija pačioje Bendrijoje (tarp pietinių ir šiaurinių jos narių), tiek konkurencija tarp pačių Baltijos regiono valstybių.

Pasak jo, strategija gali nepasiekti visų savo tikslų ir dėl to, kad dar nėra susiformavusi Baltijos jūros regiono tapatybė. Politologas pridūrė, kad strategijos sėkmę lems ir pačios Baltijos regiono šalys, jų noras investuoti ir prisidėti prie EK remiamų projektų.