Inovaciniai transporto sprendimai: nuo politikos darbotvarkės link diegimo strategijų.

Intelektinės transporto sistemos (ITS) tampa vis svarbesne mūsų kasdieninės veiklos dalimi. Inovatyvių eismo valdymo sistemų bei judumo paslaugų dėka keliaujame greičiau, saugiau ir patogiau. Prisidėdamos prie efektyvesnio esamos transporto infrastruktūros panaudojimo, ITS tampa galingu įrankiu, gerinančiu judumo sąlygas ir optimizuojančiu transporto veiklą.

Šiuo metu daug Europos šalių aktyviai diegia ITS ir jomis paremtas paslaugas, siekdamos padidinti investicijų į transporto infrastruktūrą naudą. Kaip matyti iš Europos ITS Veiksmų plano (2009) bei šiuo metu svarstomos ITS Direktyvos, ITS plėtra taip pat yra vienas iš ES transporto politikos prioritetų. Pagrindinis tikslas – užtikrinti ITS paremtų paslaugų tęstinumą, tokiu būdu sukuriant sąlygas sklandžiam keleivių ir krovinių judumui visoje Europoje.

ITS ir ITS paslaugų rinka sparčiai vystosi taip pat ir Baltijos šalyse. Per pastaruosius keletą metų šios šalys padarė ženklią pažangą ITS srityje. Estijoje sukurta nacionalinė multimodali kelionių planavimo sistema, leidžianti numatyti ir derinti maršrutus visoms transporto rūšimis visos šalies mastu. Lietuvoje Vilniaus miestas įdiegė eismo valdymo sistemą, kuri atskirose atkarpose leido padidinti transporto srauto greitį iki 50 proc., o bendras viešojo transporto greitis padidėjo apie 20 proc. Atskiri projektai taip pat padėjo sumažinti Kauno viešojo transporto kaštus, įgalino kelionių planavimo sistemų diegimą Rygoje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje. Nuo 2012 metų pabaigos Lietuvoje veiks nacionalinio e.bilieto paslauga, kurios pilotinį projektą „Lietuvos geležinkeliai“ pradės įgyvendinti jau kitais metais.

Itin svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos projektus atlieka privatus sektorius. Programinės įrangos kūrėjai, ITS diegimo bei konsultacijų įmonės minėtiems projektams teikia programas, diegia ITS įrenginius bei teikia inžinerinių sprendimų paslaugas. Tai rodo, kad Baltijos šalių ITS rinkos potencialas auga, šios rinkos žaidėjai aktyviai gerina įgūdžius bei kompetenciją ir yra pasirengę dalyvauti įgyvendinant ambicingus projektus.

Sparčiai auganti privačių iniciatyvų plėtra lydi didėjantį inovatyvių judumo sprendimų poreikį viešajame sektoriuje. Tinkamam šio proceso valdymui būtina koordinuoti atskirų ITS diegimą. Išanalizavus įvairias alternatyvas, Lietuvoje numatoma steigti nacionalinę ITS plėtros koordinavimo struktūrą, kuri bus paremta glaudžiu bendradarbiavimu tarp viešojo ir privataus sektorių. Suderintas požiūris į ITS plėtrą yra itin svarbus ir kitoms šalims.

Neformali atmosfera sukurs sąlygas artimai bendrauti, užmegzti naujus kontaktus ir ieškoti verslo plėtros galimybių Seminaro metu. Siekiame suaktyvinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą bei atverti naujų galimybių Baltijos šalių ITS rinkos plėtrai.

Organizatoriai

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Norvegijos transporto sektoriaus valdžios institucijos.

Tikslinė grupė

Šiaurės ir Baltijos šalių susisiekimo sektorių kuruojančios institucijos ir įstaigos, taip pat ITS sektoriaus verslo bei asociacijų atstovai, universitetai ir tyrimų institutai.

Tikslas

Aptarti svarbiausias Europos ITS politikos darbotvarkės kryptis ir jų įgyvendinimo iššūkius formuojant ITS diegimo strategijas, identifikuoti pagrindines bendradarbiavimo sritis tarp Šiaurės ir Baltijos šalių ITS rinkos žaidėjų.

Registracija

Seminaras nemokamas. Registracija el. paštu: g.mazeika [eta] transp.lt ir g.jakubauskas [eta] transp.lt