Perpus sumažėjus klientų, vairavimo mokyklas krečia panika. Susisiekimo ministerija vairuotojų parengimą ketina pagerinti įpareigojusi mokyklas mokyti ne senesniais nei dešimties metų automobiliais, įkurti internetines svetaines,  klasėse sumontuoti filmavimo kameras, įrengti mokymo aikšteles.

Vairuotojų rengėjai tikina, kad tokių reikalavimų pasekmes netrukus pajustų ir klientai, nes gerokai šoktelėtų kursų kainos, rašo dienraštis „Sekundė“.

Per praėjusius metus Panevėžio regione veiklą nutraukė viena vairavimo mokykla. Veikiančios 29-ios baiminasi neišvengsiančios tokios pačios baigties, nes ministerijos parengti reikalavimai joms kainuotų kosmines sumas.

Logikos neįžvelgia

„Vairobalt“ mokyklos savininkas, direktoriaus ir instruktoriaus pareigas einantis Vladas Tručinskas pripažįsta nesuvokiantis tokių reikalavimų prasmės.

„Nematau logikos investuoti į naujus automobilius tam, kad mokiniai juos laužytų. Ir senesnis nei dešimties metų automobilis gali būti geros techninės būklės, jei yra prižiūrimas“, – mano verslininkas.

Kodėl ministerija panūdo mokymo klasėse įrenti filmavimo kameras, V. Tručinskui taip pat sunku suprasti. Mokyklos vadovas tokį reikalavimą pateisintų, jei jis būtų pritaikytas būsimuosius vairuotojus egzaminuojančiai „Regitrai“, tačiau nei egzaminų klasėje, nei automobilių aikštelėje, nei pačiuose „Regitros“ automobiliuose egzaminas nėra filmuojamas.

Reklama nepasiteisina

Mokyklų vadovams keistas atrodo ir reikalavimas turėti internetinį tinklalapį. Vairavimo mokymo centro internetinė svetainė veikia nuo 2003-iųjų, tačiau mokyklos savininkė Rimantė Ratinskaitė pažymi, kad klientų apsisprendimui ji didelės įtakos neturi.

„Mokyklos internetinis tinklalapis, reklama spaudoje, radijuje ar televizijoje geriausiu atveju pritraukia tik 20 proc. klientų. Geriausia reklama – buvusių mūsų mokinių rekomendacijos. Internetinė svetainė – viena iš rinkodaros dalių, mokykloms turi būti leista pačioms pasirinkti, kaip ir kur save pristatyti“, – mano R. Ratinskaitė.

Pasak verslininkės, ministerijos parengti reikalavimai mokykloms kainuotų milžiniškus pinigus. Tačiau vairuotojų kalves labiausiai stebina, kad apie joms rengiamų gairių projektą ilgai negalėjo rasti informacijos.

„Koncepcijos nebuvo nei Seimo, nei Susisiekimo ministerijos, nei Valstybinės kelių transporto inspekcijos tinklalapiuose. Keista, kad taip staiga ji pateko į viešumą“, – stebisi R. Ratinskaitė.

Kovoja dėl vietos

Vairavimo mokykloms sunkmetis tęsiasi jau daugiau nei metus. Pasak R. Ratinskaitės, tikrą klientų anšlagą teko patirti 2008-ųjų viduryje.

„Tuomet dirbome kiek tik leido mūsų jėgos. Klasės buvo sausakimšos, visi keturi instruktoriai turėjo darbo. Paskui situacija pradėjo sparčiai ristis žemyn. Po aštuonerių metų pertraukos instruktoriai pirmą kartą galėjo vasarą išeiti atostogauti“, – pasakojo verslininkė.

R. Ratinskaitė skaičiuoja, kad dabar mokinių sumažėjo apie 50 proc.

Verslininkė šiemet ryžosi sustabdyti antros savo vairavimo mokyklos veiklą – nusprendė, kad užteks ir vienos.

„Vairavimo mokyklų teikiama paslauga nėra žmonėms mirtinai reikalinga. Logiška, kad daugelis šeimų peržiūri savo biudžetus ir vairuotojų pažymėjimo įsigijimą atideda ateičiai. Be to, mokytis pradeda gimusieji 1992-aisiais, o būtent tuomet buvo išgyvenama demografinė duobė“, – priežastis, kodėl mažiau klientų, vardijo R. Ratinskaitė.

Panevėžio vairavimo mokyklos dėl vietos po saule priverstos kovoti itin įnirtingai. Milžiniška tarpusavio konkurencija ir kone didžiausias nedarbas šalyje vairuotojų kalves verčia suktis kaip tik įmanoma.

„Dabar visiems sunku išgyventi, o ypač – jei priklausai nuo kontingento. Klientų srautas mažėja, prieš Naujuosius teko nuleisti kursų kainas. Kol kas darbuotojų dar neatleidžiam, bet nežinia, kaip bus ateityje. Smagumo tikrai nėra“, – pripažino V. Tručinskas.

Panevėžyje dabar vairavimo kursų kainos siekia 700–800 Lt, nors dar vasarą būsimieji vairuotojai nesiderėdami mokėjo 1100–1200 Lt.

Skųs teismui

Mažins avaringumą