Viešoje erdvėje vežėjai skundžiasi augančiomis išlaidomis draudimui, o draudikai pastebi, kad transporto priemonių draudimas yra rizikingas ir didėja žalų išmokos. Be to prognozuojama, kad įmokos gali dar labiau didėti. Panagrinėkime vežėjų, draudimo bendrovių ir nepriklausomų ekspertų nuomones šia tema.

UAB „Creditreform Lietuva“ duomenimis, draudimo rinkos augimas krizės metu buvo praktiškai dėl komercinio transporto draudimo augimo (komercinio transporto draudimas apima ne tik vežėjus –transporto priemonių (TP) turi beveik visos įmonės – aut. pastaba). Per 2009 – 2012 metus viso (privataus ir komercinio) TP draudimo skirtumas tarp įmokų ir išmokų išaugo 134 mln. Lt suma, iš to skaičiaus 105 mln. Lt (net 78 proc.) teko komercinio transporto draudimui.

Stebina išmokų sumos

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa sako, kad 2012 metais komercinių transporto priemonių draudimas sudarė 33 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų. Ženklią dalį tų įmokų sudarė vežėjų transporto draudimas. „Transporto draudimo rinka turėtų augti šiais metais. Sausumos transportas išlieka viena iš nedaugelio investuojančių ūkio šakų. Transporto įmonių savininkai įsigydami vilkikus ir puspriekabes priima sunkius investicinius sprendimus“, – sako jis.

Lietuvos transporto įmonių savininkai stebisi augančiomis įmokomis, be to daugėja skundų dėl nenoro mokėti draudiminių išmokų. UAB „Berita“ vadovas Algis Žvirblys sako, kad vežėjai jam primena neorganizuotą jėgą, kuri negina savo teisių. „Mes kalbame apie draudimo taisykles, kurios nesikeitė per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tokios taisyklės leidžia draudimo bendrovėms lengviau nemokėti išmokų. Per 20 metų, nieko nereglamentuota, nesureguliuota“, – kalba jis.

Įmonės „Rimansta“ vadovą Algimantą Grabliauską stebina didelės draudimo bendrovių išmokų sumos. Jis pasakoja, kad po eismo įvykio Lenkijoje, jo vairuotojui už avarijos likvidavimo darbus padavė 22 tūkst. zlotų sąskaitą. „Automobilis stovėjo ant važiuojamosios dalies, tai jį nutempė. Kai pažvelgiau į kainininką, pamačiau, kad kardaninio veleno nuėmimas kainavo 2,5 tūkst. zlotų. Pradėjau derėtis, o man pasakė, kad vis tiek ne aš už tai mokėsiu, o draudimo kompanija. Turiu ir daugiau panašių pavyzdžių. Aš nesuprantu iš kur tokios sumos? Vyko teismas, draudimo bendrovė priskaičiavo 113 tūkst. Lt nuostolių. Nors nuostolio suma buvo 113 tūkst. Lt, tereikėjo vienos paros, kad vilkikas po avarijos grįžtų į Lietuvą. Už tūkstantį litų pakeičiau žibintą vilkikui… Draudikai žaidžia tais skaičiais, o vežėjams dėl to kyla įmokos“, – dėsto jis.

Kodėl auga įmokos?

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas pastebi, kad paskutiniais metais auga žalos užsienyje. Didėja krovininio transporto įvykių užsienyje dažnis – 2011 m. įvykių daugėjo 27,8 proc., 2012 m. – 30,3 proc.“ Manome, kad žalos užsienyje augs apie 15 proc., taigi kainos gali būti peržiūrimos remiantis mūsų portfelio TPVCA rezultatais“, – pažymi pašnekovas .

R. Trumpa sako, kad atsigaunant transporto sektoriui, ėmė augti ir draudimo rinka. Komercinio transporto draudimo įmokos 2012 m., lyginant su 2009 m. išaugo 35 proc. ir pasiekė 324 mln. Lt (155 mln. Lt privalomojo TP civilinio draudimo ir 170 mln. Lt – KASKO draudimo). Draudimo išmokų už komercinio transporto žalas suma 2008 – 2012 metais kasmet mažėjo – per šiuos metus išmokų suma sumažėjo nuo 283 iki 209 mln. Lt. Per 2009- 2012 skirtumas tarp draudimo įmokų ir išmokų draudžiant komercines TP padidėjo 11,5 karto: privalomasis civilinės atsakomybės draudimas iš nuostolingo tapo pelningu, o KASKO draudimo „bendrasis pelnas“ augo 1,77 karto. Tačiau šis rezultatas kol kas 11 proc. prastesnis nei 2011 metais.

Anot „Lietuvos draudimo“ Verslo draudimo rizikos vadovo Arūno Raziūno, kalbant apie pastarųjų (2011 – 2012 ) metų rinkos augimą, svarbu prisiminti, kad 2009 – 2010 metais buvo išgyventas didžiulis rinkos nuosmukis, kurio metu KASKO draudimo įmokos krito daugiau kaip dvigubai. Tačiau apdraustų transporto priemonių ir su jomis susijusių žalų lygis sumažėjo nežymiai, todėl ši draudimo rūšis tapo draudikams nuostolinga. Draudikai sumažino veiklos sąnaudas, dalį nuostolių kompensavo kitos draudimo rūšys, kita dalis nuostolingo portfelio padengiama iš įmokų. „Beje, draudimo įmokos už 2012 metus šioje rūšyje vis dar buvo trečdaliu mažesnės nei prieš krizę”,– pabrėžia jis.

Anot „If“ Rinkodaros departamento vadovės Orijanos Mašalės 2009 metai pasižymėjo ypač staigiu transporto draudimo rinkos susitraukimu: tais metais, lyginant su 2008 metais, draudimo įmokų sumažėjo beveik 50 proc., kai tuo tarpu draudimo kompensacijų išmokėta tik 20 proc. mažiau. Vadinasi, ne visi draudikai tinkamai įvertino prisiimamas rizikas ir patyrė didžiulius nuostolius iš šios draudimo rūšies. Be to, draudimo įmokoms įtakos turi ir transporto sektoriaus atsigavimas. Suintensyvėję transporto srautai lemia ir dažniau nutinkančius eismo įvykius, o tai turi įtakos draudimo rizikoms.

Prognozės

Anot A. Raziūno kainos priklauso nuo individualaus drausmingumo, todėl drausmingai važinėjančios įmonės tikrai nepatirs didesnių draudimo kaštų. „Tačiau vertinant tai, kad transporto draudimas išlieka nuostolingiausia rūšimi draudikams, kyla remonto bei detalių kainos, tai neatmetame prielaidos, kad bendras kainų lygis gali koreguotis didėjimo linkme. Tam tikriems segmentams, turintiems ilgesnę draudimo mūsų bendrovėje istoriją arba geresnį drausmingumo lygį, kainos stabilizavosi, o kitiems – vidutiniškai augo. Be to, klientų būrys nuolat kinta ir nėra pastovus, nes klientai blaškosi tarp draudikų ieškodami žemesnės kainos, todėl objektyviai įvertinti kainų pokyčius nėra galimybės, mat kiekvienais metais susiformuoja skirtingas klientų paveikslas. Vertinant bendrai, įmokos padidėjo, nes šios abi rūšys draudikams išlieka nuostolingos”, – sako jis.

O. Mašalė papildo, kad tolesnis bendras įmokų pokytis priklausys nuo ekonomikos vystymosi tendencijų – eksporto plėtros, infliacijos lygio ir kt. Tačiau kiekvienos įmonės rizika ir toliau bus vertinama individualiai ir draudimo įmokos priklausys nuo daugybės minėtų faktorių.

Pokyčiai draudimo žalų statistikoje

Anot A. Raziūno, tendencijos išlieka nepakitusios jau ne vienerius metus iš eilės: kasmet registruojama tam tikra dalis smulkių ir vidutinių žalų, bei keliasdešimt itin didelio masto, taip vadinamų totalinių įvykių, kurių dažnis priklauso nuo vežėjų ekonominio aktyvumo. Rinkodaros departamento vadovė O. Mašalė priduria, kad esminis pokytis – pasikeitusi Vokietijos teisinė bazė, dėl kurios draudikai privalėjo pradėti kitaip registruoti vilkikų priekabų žalas. Tai lėmė, kad draudikai turėjo padidinti finansinius rezervus ankstesniais metais įvykusioms priekabų žaloms. 2012 m. buvo mažiau įvykių dėl švelnesnių žiemos orų, tačiau 2013 m. įvykių dažnis išaugo, užregistruota daugiau itin didelių žalų.

Nuo kuo priklauso kainos?

Apskaičiuojant draudimo įmoką atsižvelgiama į daugelį faktorių – pradedant automobilių parko priežiūra ir baigiant geografija šalių, kuriose vežėjas vykdo veiklą. Įmoka priklauso ir nuo transporto priemonių amžiaus ir vertės.

Anot draudimo bendrovių atstovų, kainų lygiui labai svarbu tai, kaip įmonės užtikrina ir vykdo transporto priemonių parko valdymo ir kontrolės kokybę. Pasak A. Raziūno, labai svarbi yra rizikos prevencija: tinkamas vairuotojo instruktažas, vairuotojo patirtis, tvarkinga darbo laiko kontrolė, maršrutų pasirinkimas, techniškai tvarkingas TP parkas ir, ypač, savalaikė jo priežiūra. „Aišku, esminis faktorius yra kliento žalų istorija – drausmingas klientas visada mokės mažiau“,– sako pašnekovas .

Anot O. Mašalės, draudimo įmoka nustatoma atsižvelgiant į draudėjo žalų istoriją, transporto priemonių amžių, naudojimo teritorijas, draudėjo patirtį. Didelę įtaką draudimo įmokai turi tai, ar draudėjas įgyvendina įvairias prevencines programas galimiems įvykiams išvengti. Natūralu, kad draudimo įmoka būna mažesnė toms įmonėms, kurios rūpinasi savo saugumu.