Baigusi rengti Vilniaus viešojo transporto sistemos ateities projektus savivaldybė iš karto susilaukė užsienio verslininkų pasiūlymo. Prancūzijos transporto kompanija sostinės gatvėmis siūlo važinėtis ratuotu tramvajumi.

Siūlo netradicinį tramvajų

Prieš kelis mėnesius baigtos Vilniaus miesto transporto studijos išvadose rašoma, kad nedidelėmis sostinės gatvėmis turėtų važinėti tramvajai ir greitieji autobusai. Mero Artūro Zuoko svajonė Vilniuje nutiesti bėgius gyventojus gerokai neramina, tuo tarpu į savivaldybės duris pasibeldę prancūzai tikina, kad toks tramvajus – praeitis.

Savo viziją Prancūzijos ambasadoje miesto valdininkams pristatė Europoje puikiai žinoma transporto bendrovė „Translohr“. Jos atstovai mūsų specialistams taip pat gyrė tramvajų, tačiau ne bėginį, kaip yra įprasta, o tyliai važiuojantį ant ratų.

Strasbūro viešojo transporto departamento vadovas Alain Giesi tvirtino, kad tokiu tramvajumi ant ratų šiame Prancūzijos mieste važinėja maždaug trečdalis visų keleivių ir šis skaičiuos nuolat auga.

„Strasbūre turime 54 kilometrus tramvajaus linijų. Lyginant pastaruosius metus, naudojimasis viešuoju transportu išaugo daugiau kaip 10 procentų, kai vis daugiau žmonių įvertino šio tramvajaus patogumą. Galiu pasakyti, kad žmonės jį visuomet mieliau renkasi nei autobusą. Viešojo transporto linijos buvo ilginamos, nes labai greitai augo jų poreikis. Vis daugiau žmonių pamatė tramvajaus naudą“, - konferencijoje netradicinę transporto priemonę pristatė A.Giesi.

Vilnių įsidiegti šios transporto priemonės sistemą ragino ir Prancūzijos ambasadorė Maryse Berniau.

„Tramvajus dabar yra madinga transporto priemonė.  Daug Prancūzijos miestų naudojasi tramvajumi. Galima net klausti, kuris miestas Prancūzijoje tramvajaus neturi. Paryžiuje netoli mano namų yra tramvajaus liniją, ja naudojasi daugybė žmonių. Jis puikiai susilieja su kitomis transporto priemonėmis. Tramvajus turėtų dominti Vilnių, nes jis pakeičia miesto veidą, integruojasi į miestą, jį papuošia. Tramvajus taip pat būtų ir papildoma traukos priemonė“, - tvirtino ambasadorė.

Tinkamas Vilniui

Kaip tvirtino bendrovės „Translohr“ komercijos vadovas Europos regionui Jean-Francois Argence, ši transporto priemonė yra bene vienintelė išeitis Vilniuj, kurio siaurose ir vingiuotose gatvėse vargiai įsitektų bėginis tramvajus.

„Žinome, koks yra Vilnius, kokios siauros ir vingiuotos yra jo gatvės. Pasiūlysime tokią priemonę, kuri gali važiuoti ten, kur reikia, o ne tik ten, kur įmanoma. Tramvajus su ratais posūkio kampas yra labai mažas, todėl jis galėtų važiuoti ir centro gatvėmis, kurios yra smarkiai apstatytos“, -  įsitikinęs įmonės atstovas.

Kaip sakė vienas „Translohr“ vadovų, Vilniuje diegiant šio tramvajaus linijas nereikėtų griauti pastatų ir išsipirkinėti privačių žemės sklypų. Anot jo, tektų tik šiek tiek pakoreguoti kai kurias gatves, įrengti peronus. Tramvajus taip pat nesunkiai galėtų kilti ir į nemažas kalvas, supančias sostinės senamiestį.

„Jis gali kilti į įkalnes, o tai Vilniuj yra labai aktualu. Taip pat svarbu yra tai, kad šiuo tramvajumi nemažą atstumą galima nuvažiuoti be laidų, tad UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje būtų galima laidų iš viso netiesti. Be to, jis važiuoja labai tyliai ir yra ekologiškas“, - sakė J.-F.Argence.

Jis taip pat pridūrė, kad šis tramvajus puikiai susitvarko su žiemiškai keliais ir neslydinėja, mat vieno siauro bėgio sistema net ir ratinį tramvajų patikimai laiko ant kelio. Tramvajus gatvėmis gali riedėti maksimaliu 70 km/h greičiu.

Šią transporto priemonę jau išbandė Italijos, Prancūzijos miestai, projektai vykdomi ir Rusijoje bei Kinijoje. Visai neseniai tramvajus ant ratų išriedėjo į Paryžiaus gatves.

Siūlo pigiau

Verslininkas įsitikinęs, kad tramvajus ant ratų Vilniui būtų įkandama transporto priemonę. Ją esą įdiegti kainuoja gerokai pigiau nei bėginį tramvajų ar metro.

Skaičiuojama, kad vienas kilometras tramvajaus trasos miestui kainuotų maždaug 30 mln. Lt. Tad 10 kilometrų ilgio trasai nuo Santariškių iki Stoties nutiesti iš viso reiktų išleisti apie 300 mln. litų.

Tramvajus gali važiuoti maždaug 25-30 centimetrų gylio juostą, kurioje įmontuotas vienas bėgis. Dėl šios priežasties gatvėje jis užima kur kas mažiau vietos už įprastinį, o nutiesti jį galima itin greitai  - per pusantrų metų.

Palyginimui galima pasakyti, kad vieno kilometro ilgio metro trasos ruožas kainuoja daugiau kaip 100 mln. Lt. Dėl šios priežasties ir bilieto kaina keleiviams būtų kur kas didesnė.

Tramvajus gatvėmis važinėti gali maždaug 30 metų, per tą laiką jam daugiausiai tereikia keisti susidėvėjusias gumines padangas, kurias gamina daugelis pasaulio automobilinių padangų gamintojų. Be to, jį aptarnauti galima ir autobusų parkuose, tad atskirų bazių ir Vilniuje statyti tektų mažiau.

Viešasis transportas merdėja

Ieškoti viešojo transporto sistemos sprendimų sostinei būtina ieškoti nedelsiant, įsitikinusi Savivaldybės viešojo transporto grupės vadovė, VGTU profesorė Marija Burinskienė.

„Viena tendencija Vilniuje vis labiau aiškėja – kasmet vis mažiau žmonių važiuoja viešuoju transportu. Ypač sumažėjo keleivių troleibusais, mat jie nekursuoja miesto pakraščiais. Dėl tokio viešojo transporto atsisakymo turime didelę bėdą, mat labai daug žmonių persėdo į savo automobilius. Jei taip bus ir toliau, eismo ir užterštumo problema tik didės“, - kalbėjo M.Burinskienė.

Šiuo metu sostinėje tūkstančiui gyventojų tenka maždaug beveik 600 automobilių, o naudojimasis viešuoju transportu per 30 metų sumažėjo du kartus.

„Jei taip bus ir toliau, viešojo transporto sistemos mieste iš viso gali nebelikti. Situacija, kai visi keliauja savo automobiliais, niekur neveda. Sostinei reikia tokio transporto, kuris būtų patogus, pigus ir malonus keliauti. Patogumas ir kaina turi būti suderinti dalykai. Niekas nenori permokėti. Viena šeima viešajam transportui turėtų išleisti maždaug 3-6 proc. pajamų“, - kalbėjo specialistė.

Išplitęs miestas

Aptardamas miesto augimo ir gyventojų gyvenimo įpročių tendencijas vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis tvirtino, kad vis daugiau vilniečių apsigyveno sostinės pakraščiuos, o kasdieninio keliavimo atstumai smarkiai išaugo.

„Vilnius yra labai išplitęs į šalis, todėl iš viso jame aš skaičiuoju net 700 tūkst. gyventojų, o tai jau panašus skaičius kaip ir Rygoje. Miesto struktūra yra tokia, kad esame priversti daug judėti, mat pastaruoju metu labai išryškėjo miesto sklidimas į priemiesčius. Vilnius yra vienas iš rečiausių Europos miestų. Dėl to reikia daug važinėti, leisti pinigus kurui, net apsipirkti tenka važiuoti automobiliais“, - dėstė M.Pakalnis.

Anot jo, priemiesčiuose daugiausiai gyvena jauni žmonės, kurie keliauja kur kas daugiau už senyvo amžiaus gyventojus. Tad būtent viešojo transporto trasos iki miesto pakraščių yra itin svarbios.

„Vilniuje yra vienas pagrindinis centras ir penki periferiniai centrai mikrorajonuose. Tarp jų labai svarbu sukurti tam tikrą patogų susisiekimą. Turime rinktis sprendimą, kuris yra pamatuojamas. Manau, kad anksčiau ar vėliau teks užtikrinti viešojo transporto prioritetą prieš individualų automobilį. Teks didinti mokesčius už parkavimą, nebestatyti naujų stovėjimo aikštelių“, - sakė architektas.

Vidas Urbonavičius, Savivaldybės tarybos narys

Man šitas tramvajus ant ratų bet kokių atveju apsirodė geresnis variantas už įprastą tramvajų. Dėl daugelio priežasčių – mažesnė kaina, mažiau vietos užima, lengviau įdiegiamas. Tačiau vis tiek dar lieka neatsakytų klausimų. Jis, kaip suprantu, vis tiek važiuotų tuo pačių transporto srautu, vis tiek trikdytų eismą, tad pagrindinės problemos išliktų. Mane neraminta tai, kaip užsikimštų gatvės, pavyzdžiui, įvykus avarijai. Juk tokiu atveju tramvajus pravažiuoti negalėtų. Nemanau, kad tai yra pats geriausias variantas, bet tikrai vienas tokių, apie kuriuos būtų galima svarstyti.

Algimantas Vakarinas, Savivaldybės tarybos narys

Labai sunku pasakyti, ar tai yra pati geriausia transporto priemonė, mat šiais laikais praktiškai kiekvieną dieną atsiranda kokių nors naujovių. Tačiau šiandien ji yra tikrai labai patraukli ir galimai pritaikoma Vilniuje. Faktas, kad ji šiandien miestui tikrai tinka labiau nei metro. Ji taip pat ir gerokai pigesnė.

Matome, kad Europos šalys labai sėkmingai žengia lengvojo tramvajaus keliu, todėl ir toks nedidelis miestas kaip Vilnius tikrai galėtų imti iš jų pavyzdį.

Romas Adomavičius, Vilniaus vicemeras

Prieš porą metų lankiausi šioje gamykloje, vairavau tramvajų, savo rankomis paliečiau daugelį svarbiausių jo detalių. Puikiai žinau, kokia tai yra transporto priemonė.

Mes norime atsikratyti transporto kamščių, norime gatvėse sumažinti transporto priemonių skaičių, norime, kad iš automobilių žmonės persėstų į greitas ir modernias priemones. Miestas irgi turi pasikeisti. Manau, kad ši transporto priemonė pagyvina miestą.