Pereiti į pagrindinį turinį

2011-ųjų Tolerancijos žmogus – Daiva Čepauskaitė

2012-02-06 13:05
2011-ųjų Tolerancijos žmogus – Daiva Čepauskaitė
2011-ųjų Tolerancijos žmogus – Daiva Čepauskaitė / Tomo Raginos nuotr.

Šeštadienį Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2011 metų Tolerancijos žmogų. Juo tapo Daiva Čepauskaitė. Ji tradiciškai apdovanota a.a. skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu.

Apdovanojimą poetei įteikė „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius, ją pasveikinti atvyko kultūros ministras Arūnas Gelūnas, JAV ambasadorė Anne E. Derse. Kitiems nominantams – Dainiui Pūrui ir Vytautui Meištui įteikti nominantų diplomai.

Tolerancijos žmogaus nominacija skiriama asmeniui savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Žymios asmenybės

Metų Tolerancijos žmogaus nominacija yra kasmetinė. Pirmasis (2001) metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimą 2002 metų sausio mėnesį gavo Tomas Šernas.

Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko profesorei Irenai Veisaitei, žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui, psichologui Robertui Povilaičiui, atlikėjai Jurgai Šeduikytei, žurnalistui Mykolui Drungai, poetui Tomui Venclovai, filosofui Andriui Navickui.

Tarp metų Tolerancijos žmogaus titulo nominantų buvo daugelis visuomenėje žinomų žmonių, aktyviai reiškiančių savo vertybinę ir pilietinę poziciją: rašytoja a. a. Jurga Ivanauskaitė, žurnalistai Romas Sakadolskis ir Aras Lukšas, dvasininkai Julius Sasnauskas ir Vaclovas Aliulis, mokytoja Snieguolė Matonienė, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekeris, teisininkas Dainius Žalimas, politikos apžvalgininkas ir komentatorius Kęstutis Girnius.

 

Tradiciją tęs

Šiemet fondo valdyba, atsižvelgdama į savo pateiktas užklausas visuomeninėms, nevyriausybinėms organizacijoms, su žmogaus teisių gynimu susijusiomis institucijomis Lietuvoje rinkosi iš trijų kandidatūrų. Į nominaciją taip pat pretendavo  buvęs Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto narys ekspertas Dainius Pūras ir verslininkas AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Vytautas Meištas.

Fondas, kurio tikslas ne tik saugoti garsių Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas, ketina ir toliau skatinti laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.

Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, fondas dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, prisideda prie Holokausto švietimo Lietuvoje projektų, jaunosios kartos auklėjimo ir edukacijos, tolerancijos idėjų skleidimo. Besiplečianti muziejaus ekspozicija vilioja vis daugiau Lietuvos ir užsienio turistų, fondo dėka stiprėja kultūrinis ir intelektualinis bendradarbiavimas su Japonija ir Nyderlandais.

Nominantai:

Daiva Čepauskaitė

poetė, dramaturgė, aktorė, Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos teatro sąjungos narė.

D. Čepauskaitė išleido tris poezijos knygas: Bevardžiai (1992), Suvalgiau vieną spanguolę (1998) ir Nereikia tikriausiai būtina (2004).

D. Čepauskaitės pjesės vaikams buvo pastatytos Lietuvos teatruose: Pimpės gimtadienis (1990), Šaltoji širdis (pagal V. Haufo pasaką, 1997) ir Lakštingala (pagal H. K. Anderseno pasaką, 1998) buvo pastatytos Kauno jaunimo kameriniame teatre, o Sniego gniūžtės paslaptis (1999), Kai krenta žvaigždės (pagal H. K. Anderseno pasaką, 2001) ir Bulvinė pasaka (2001) – Kauno lėlių teatre.

2005 m. rašytoja tapo 41-ojo Poezijos pavasario laureate; geriausia 2004 metų poezijos knyga buvo pripažintas rašytojos eilėraščių rinkinys „Nereikia tikriausiai būtina“.

Vytautas Meištas

AB „Volfas Engelman“ Generalinis direktorius. Bravoro tradicijos jau daugiau nei 150 metų yra susipynusios su visuomeniniu, socialiniu ir kultūriniu Kauno bei visos Lietuvos gyvenimu.

Įmonės vadovai mecenavo visuomenines organizacijas, finansiškai rėmė studentus, mokslo institucijas, savo lėšomis prisidėjo prie kai kurių Kaune esančių Lietuvos Respublikos simboliais tapusių pastatų ir skulptūrų statybos: Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Vytauto Didžiojo paminklo, kuris šiandien stovi Laisvės alėjoje, o anuomet buvo pastatytas Panemunėje, ir kitų.

Dabartinis bravoras taip pat ne vienus metus remia mokslą, teatrą, muziką, įvairius festivalius, šventes. „Volfas Engelman“ vadovaujasi filosofija remti tai, kas geriausia mokslo, meno, kultūros srityse.

AB „Volfas Engelman“ jau daug metų yra mecenatas ir rėmėjas tokių švenčių, kaip „Kauno dienos“, Hanza dienos, Pažaislio muzikos festivalis, „Operetė Kauno pilyje“. Remiami Kauno valstybinis dramos teatras, kultūros centro „Girstutis“ organizuojamas respublikinis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“

2010-ųjų pavasarį bravoras ir Vytauto Kernagio fondas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią nuo kiekvieno nupirkto stiklinio butelio „Smetoniškos“ giros 10 centų atitenka fondui. Per pusę metų fonde sukaupta beveik 47 tūkstančių litų.

Dainius Pūras

1990–1992 m. Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas, 1989–2001 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis vaikų ir paauglių psichiatras, 1994–1999 m. Vaiko raidos centro direktorius, 1995–1997 m. Baltijos reabilitacijos asociacijos prezidentas, 1997–2002 m. viceprezidentas, 1997–2001 m. Nacionalinės sveikatos tarybos narys, 2001–2002 m. pirmininko pavaduotojas.

Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas, VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje" valdybos pirmininkas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos valdybos narys, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ garbės pirmininkas.

2007 m. Dainius Pūras Niujorke vykusiuose rinkimuose buvo išrinktas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariu ekspertu ir šias pareigas eina iki šiol. Komiteto, kuri sudaro 18 ekspertų iš viso pasaulio, sesijos vyksta Ženevoje (Šveicarija).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų