Dauguma miesto daugiabučių yra netaupūs, nudėvėtais vamzdynais, senais stogais, ir tai kelia rūpesčių administratoriams. Todėl ir jie laukia palankesnės renovacijai tvarkos.

Tikisi geresnių sąlygų

Kaune daugumai daugiabučių verkiant reikia atnaujinti vamzdynus, stogus, šilumos punktus, apšiltinti sienas. Ypač daug senos statybos namų yra Vilijampolės, Petrašiūnų, Panemunės seniūnijose. Šioje teritorijoje gyvenamuosius statinius administruoja savivaldybės kontroliuojama įmonė Kauno komunalinis butų ūkis anksčiau vadinęsis Panemunės butų ūkiu.

Įmonės generalinis direktorius Virginijus Tamošiūnas tvirtino, kad būstų administratoriai suinteresuoti renovuoti daugiabučius. Tada kiltų mažiau rūpesčių dėl jų būklės, o gyventojams – klausimų dėl didelių sąskaitų.

„Labai daug namų neekonomiški, šildo lauką, juos būtina atnaujinti. Tikimės, kad naujos renovacijos sąlygos bus palankesnės gyventojams, kai didesnę finansinę naštą prisiims savivaldybės ir valstybė“, – kalbėjo vadovas.

Pasak jo, daugelis senuose daugiabučiuose gyvenančių žmonių verčiasi sunkiai, kiti butus tik nuomoja. „Todėl sunku tikėtis vien žmonių iniciatyvos“, – įsitikinęs V.Tamošiūnas.

Darbo netrūksta

Pasak V.Tamošiūno, Vilijampolės, Petrašiūnų, Panemunės seniūnijose administratorius iš sukauptų gyventojų lėšų dažniausiai keičia stogus, pasenusius vamzdynus. „Daug kur reikėtų atnaujinti šilumos mazgus. Dabar sulaukiame nemažai skundų dėl šildymo: vieniems gali būti per karšta, o kitiems – per šalta. Paprastai reaguojame į visus skambučius, vykstame į objektus ir reguliuojame temperatūrą, teikiame profesionalią šilumos ūkio techninę priežiūrą“, – teigė vadovas.

Būtinuosius pastatų remonto darbus įmonė organizuoja tik gavusi namų gyventojų pritarimą susirinkimuose. „Taip išvengiame nesusipratimų ir neaiškumų, kur naudojamos žmonių lėšos“, – sakė V.Tamošiūnas.

Daugelį darbų įmonė atlieka savomis jėgomis. UAB Kauno komunalinis butų ūkis išsiskiria tuo, kad turi savo gamybinę bazę. „Nuo “Panemunės butų ūkio„ laikų neskaidėme bendrovės ir išsaugojome gamybinę bazę, specialistus“, – sakė V.Tamošiūnas.

Įmonė turi savo stogdengius, santechnikus, stalius, elektrikus, apdailininkus. „Tai leidžia daug operatyviau reaguoti į iškilusias problemas, avarijas“, – kalbėjo generalinis direktorius.

Bendrovė administruoja ir prižiūri apie 400 daugiabučių. Taip pat ji administruoja 4 tūkst. savivaldybei priklausančių socialinių butų.

Permainoms pasirengę

Šiemet turi įsigalioti nauja būstų administratorių parinkimo tvarka. Įmonės jau nesivaržys savivaldybės rengiamuose konkursuose, po kurių administratoriai pasidalydavo daugiabučius seniūnijomis. Nuo šiol teisę pasirinkti administratorių turės patys gyventojai, kurie nesusibūrę į savininkų bendrijas ar nesudarę jungtinės veiklos sutarčių.

Šiuo metu 41 proc. Kauno daugiabučių valdo „City Service“ grupės įmonės, 40 proc. – „Būsto valda“ ir 19 proc. – Komunalinis butų ūkis.

V.Tamošiūnas nemano, kad mieste dėl naujos tvarkos iš esmės pasikeis dabartinė administratorių užimama rinkos dalis.

Jo nuomone, masinė daugiabučių migracija iš vienų administratorių pas kitus sunkiai tikėtina dėl pačių žmonių neorganizuotumo. „Norėdami pakeisti administratorių žmonės turi surengti susirinkimą, balsuoti. Praktika rodo, kad dažnai tam pritrūksta motyvacijos“, – sakė jis.

Pasak V.Tamošiūno, Komunalinis butų ūkis tikisi išsaugoti savo rinkos dalį dėl to, kad tai vienintelė savivaldybės kontroliuojama administravimo įmonė, turinti nuosavą gamybos bazę.