Žirgą apžergęs raitelis, ietimi smeigiantis po kojomis besirangantį piktą menantį slibiną - lyg iš knygos puslapių išlipęs kankinys, Šv.Jurgis ketvirtadienio vakarą sutvisko Aleksoto kalno šlaite.
„Šv. Martynas jau užrakina žemę žiemos miegui, leisdamas jai pailsėti, susikaupti. Siunčiame šviesos spindulį, kad tamsiais rudens vakarais būtų ramu ir jauku, kad šalčio sukaustytą žemę šildytų sielos šviesa“, - renginio idėją atskleidė Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos Valdorfo klasių moksleiviai.
Prieš trejus metus Aleksoto kalno šlaite miestiečiams degančiais sparnais mojo drugelis. Dar po metų toje pačioje vietoje švytėjo angelas. Pernai rudenį degė mažoje valtelėje moksleivių įtupdyta mitologinė saulė.
„Šiemet mokiniams siūliau rinktis iš dviejų piešinių. Viename jų vaizdavau širdį, dvi rankas ir saulę“, - kalbėjo eskizų autorius ir renginio koordinatorius Tadas Žebrauskas. Pastaroji mintis moksleiviams pasirodė pernelyg paprasta, todėl šviesos akcijos organizatoriams vakar popietę ant šlaito su kreida teko piešti Šv.Jurgio kontūrus.
Pasibaigus pamokoms, į Aleksoto kalno šlaitą ropštėsi vyresnių klasių moksleiviai, baltas linijas uždengę žvakėmis. „Iš viso nupirkome 1200 žvakučių. Su moksleivių atneštomis, šis skaičius gerokai išaugo“, - skaičiavo T.Žebrauskas.
Organizatorių teigimu, šių metų piešinys savo dydžiu ir žvakių skaičiumi nepranoko pirmtakų, tačiau pagal piešinio sudėtingumą lenkė iki tol buvusius. „Prieš traukdami žvakes net nežinojome, ar pavyks įgyvendinti tai, ką sumanėme“, - prasitarė keli moksleiviai.
Purvo skonį burnoje pajuto ne vienas menininkas. „Velniškai slidu, todėl jaunesnių klasių moksleiviams neleidome prisidėti prie piešinio kūrimo“, - tikino T.Žebrauskas, vyresniuosius moksleivius paraginęs kojas apauti vadinamaisiais „traktoriukais“.
Naujausi komentarai