Kauną galėtų apsupti stambūs prekybos centrai, kad ir tokie kaip IKEA, o pačioje miesto širdyje žalią šviesą įžiebti tik nedidelėms parduotuvėms. Tokia prekybos centrų plėtojimo vizija, tačiau jai pritaria ne visi.

Keisti planus įprasta

Šiuo metu rengiamas Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano pakeitimo projektas nesulaukė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) palaiminimo. Gavę nemažai pastabų, projekto rengėjai turės į jas atsižvelgti ir dar kartą pateikti svarstyti pakoreguotą darbą.

Kam prireikė keisti planą? Šio darbo užsakovė – miesto savivaldybė. "Kaip suprantu, yra krūva prašymų, į kuriuos reikia reaguoti. Be to, keičiasi kiti teritorijų planavimo dokumentai, keičiasi ir gyvenimas, poreikiai. Todėl nuolat keičiama daugybė planų", –  užduotį nusakė rengiamo projekto autorius, konkursą laimėjusios įmonės "Miesto planas" architektas Nerijus Stanionis.

Pasak jo, projekte vienur galimybės statyti naujus prekybos centrus praplečiamos, kitur – apribojamos.

Į planą įtraukti mažmeninės prekybos objektai, kurių bendras plotas – daugiau kaip 1 tūkst. kv. m. Mažesnės parduotuvės gali būti statomos visur, kur leidžia Bendrasis planas.

Niša neužpildyta

Prieš pristatydamas naująją centrų išdėstymo schemą, N.Stanionis pateikė skaičius, nusakančius prekybos situaciją mieste. "Miesto plano" duomenimis, šiandien Kaune yra 270 tūkst. kv. m prekybos ploto. Tai sudaro 21 proc. visos Lietuvos prekybos ploto. Palyginimui: Vilniuje esančios parduotuvės sudaro 44 proc., Klaipėdoje – 18 proc. visos šalies prekybos apimties pagal plotą.

N.Stanionio turimais duomenimis, per pastaruosius dešimt metų prekybos plotas Kaune išaugo apie devynis kartus. Daugiausia parduotuvės dygo 2005 ir 2007 m.
Apskaičiuota, kad Kaune 1 tūkst. gyventojų tenka 800 kv. m. prekybos ploto.  Šiauliuose šis rodiklis – 1,2 tūkst. kv. m, Vilniuje ir Klaipėdoje – apie 1 tūkst. kv. m.  ES vidutiniškai vienam gyventojui tenka 1 kv. m prekybos ploto. Tad, N.Stanionio nuomone, Kaune dar yra rezervų prekybai plėtotis, turėtų atsirasti daugiau specializuotų prekybos centrų.
Plano rengėjų nuomone, rajoninės reikšmės centrų, ne didesnių nei 20 tūkst. kv. m ploto, Kaune galėtų daugėti. Pavyzdžiui, Raudondvario plente, Jonavos gatvėje, Europos prospekte.

Regioninės reikšmės centrai, kurių bendrasis plotas didesnis nei 20 tūkst. kv. m, projekte išdėstyti prie greitkelių, pavyzdžiui, prie IX forto, Savanorių prospekto pabaigoje, prie kitų aplinkkelių.

"Prisistatę didžiųjų prekybos centrų pavijome ES vidurkį, tačiau yra niša mažoms parduotuvėms", – teigė N.Stanionis. Smulkių parduotuvėlių, architekto nuomone, gali paskatinti ekonomika, palankesni įstatymai.

N.Stanionio nuomone, tokių prekybos centrų, kaip "Akropolis", "Mega", galėtų atsirasti šiaurinėje miesto dalyje važiuojant  Karmėlavos link, ties Islandijos plentu. Juolab kad verslininkų užmojų čia pastatyti didelį centrą būta.

Centre nepageidaujami

Paklaustas, ar tikrai reikia didelio prekybos centro Petrašiūnuose, teritorijoje tarp Nemuno ir Pažaislio šilo, N.Stanionis informavo, kad Bendrasis planas nedraudžia jo čia statyti.

"Reikia skatinti, kad tokių objektų atsirastų miesto pakraščiuose", – pridūrė projekto autorius. Pasak jo, minėta vieta netoli Pažaislio miško parko šiuo metu yra komercinė-pramoninė teritorija, nusidriekusi tarp Kauno hidroelektrinės ir gyvenamųjų kvartalų. N.Stanionio žiniomis, yra keletas interesantų, besidominčių prekybos centrų statyba šioje zonoje. Viename sklypų yra parengtas detalusis planas, kuriame numatyta universalaus prekybos centro statyba.

Vadovaujantis rengiamo plano pataisomis, Senamiestyje prekybos centrų plotas negali būti didesnis nei 1 tūkst. kv. m, Naujamiestyje – 5 tūkst. kv. m ploto. Posėdyje dalyvavęs Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius nuogąstavo, kad prekybos centrų dydžių apribojimai miesto centre užkirs kelią jau pradėtiems arba suplanuotiems projektams plėtoti. Pavyzdžiui, statomame "Merkurijuje" planuojama įrengti nemažai parduotuvių. Taip pat, N.Valatkevičiaus žiniomis, prekybą planuota plėtoti ir "Metropolyje".

Varžomi apribojimų, N.Valatkevičiaus spėjimu, verslininkai dirbtinai skaldytų sklypus, kad galėtų pateisinti stambesnio prekybos centro įrengimą. "Kaip būtų su prekybos pasažais?" – retoriškai klausė jis.

Ribojimai atbaido investuotojus

Teigiama, kad specialiuoju planu siekiama, jog  tolygiau būtų išdėstyti prekybos centrai, esą pernelyg didelė koncentracija tam tikrose teritorijose sukelia neigiamų padarinių. Atsižvelgta ir į realių užsakovų, kurie pateikė prašymus statyti prekybos centrus, pageidavimus. Be minėto pavyzdžio Petrašiūnuose, ketinimų statyti naujas parduotuves yra ir Aukštuosiuose Šančiuose, Jonavos gatvės pradžioje netoli "Lituanicos" žiedo, Draugystės gatvėje priešais "Maximą".

N.Valatkevičius perspėjo, kad dėl dabar galiojančio didžiųjų prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano trūkumų dalis potencialių investuotojų pakeitė savo planus įsikurti Kaune. Pavyzdžiui, Savanorių prospekto pabaigoje norėta statyti stambų automobilių centrą, tačiau dalis sklypo nepateko į teritoriją, kurioje galima tokį objektą statyti, ir investuotojai nusprendė Kaune jo nestatyti.

N.Stanionio teigimu, atliktos gyventojų apklausos parodė, kad rajono lygio prekybos centrų stinga Panemunėje, kitose atokesnėse miesto vietose. Architektas atkreipė dėmesį, kad specialusis planas jų statybos neriboja, tačiau verslininkai nerodo iniciatyvos, kad jie čia būtų statomi.