Savaitgalį užlieta vieno sostinės daugiabučio laiptinė sukurstė kalbas apie bendros nuosavybės draudimą. Paaiškėjo, kad gyventojai papildomų išlaidų vengia, o ir patys draudikai iki šiol nėra sukūrę bendro turto draudimo schemos.  

Nukentės gyventojų kišenė

Avariją, kai šeštadienį sprogus šalto vandens vamzdžiui tris valandas daugiabučio namo laiptinėje Subačiaus 115a kliokė vanduo, šiandien primena tik neveikiantis liftas ir iškirsta ertmė sienoje, kur įrengtas vamzdis.

Tačiau devynaukščio namo gyventojai penktadienį šaukia susirinkimą, kuriame aptars nuostolius ir tai, ką darys toliau.

„Namo administratorius tik pinigus plėšia, o kad sutvarkytų normaliai, tai ne. Pažiūrėkite, kaip atrodo mūsų laiptinė – viskas apšiurę, vėjai pučia iš visų pusių, tačiau skylių niekas nelopo“, - piktinosi užlieto namo gyventojas Bahtijaras Minovarovas.

Vyriškio kaimynas Miroslavas Naus sakė jau susitaikęs su mintimi, kad žala dėl sprogusio vamzdžio bus padengta iš namo gyventojų kišenės. „Mokėsime ir už remontą, ir už vandenį, kuris išbėgo“, - skėstelėjo rankomis M.Naus.
Paklausti, ar nesusimąsto apie namo gyventojų bendro turtą draudimą, vyrai tik numojo ranka: „O ką čia drausti...“

Draustis vargu ar išgalėtų

Subačiaus gatvėje 115a numeriu pažymėta namą administruoja įmonė „Rasų valda“. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Sigitas Banionis patikino, kad jokių papildomų rinkliavų iš gyventojų dėl avarijos padarytų nuostolių nebus.

„Visiškai nieko jiems nebus priskaičiuota. Už įmonės „Avarija“ paslaugas sumokėsime mes, o lifto remontas ir kiti darbai bus padengti iš namo sukaupto fondo. Gyventojai kas mėnesį po truputį moka į bendrą kasą, skirtą namo eksploatacijai. Iš jos viskas ir bus sutvarkyta“, - aiškino S.Banionis.

Drausti savo nuosavybę, jo manymu, nebūtų blogai. „Tačiau vargu ar įmanoma, ypač kai tokia ekonominė situacija. Daug to namo gyventojų yra bedarbiai“, - atkreipė dėmesį S.Banionis.

Administratoriai abejingi

Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis tikino, kad daugiabučių gyventojams drausti bendrą nuosavybę būtų išmintinga ir naudinga. Tačiau šiandien tai tiesiog neįmanoma – draudimo bendrovės neteikia tokios paslaugos.

„Nėra sukurto modelio, kaip apskaičiuoti bendro turto vertę, kaip įvertinti, pavyzdžiui, namo sienas. Yra ir daugiau kabliukų. Tarkime, viena yra drausti naujos statybos namą, o kita – labai seną, nes gyventojai galėtų būti suinteresuoti, kad kas nors įvyktų, ir už draudimo pinigus susiremontuoti namą“, - kalbėjo J.Antanaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad bendro turto draudimą stabdo ir menkas daugiabučius administruojančių įmonių suinteresuotumas.

„Pavyzdžiui, vamzdis turėtų būti pakeistas po 20 metų eksploatacijos, o praėjo jau 23-eji. Kas kaltas, kad jis sprogo? Tas, kas turėjo pakeisti vamzdį, pasibaigus jo saugaus eksploatavimo laikui. Gyventojai tokių dalykų neišmano ir sumoka už remontus. Bet jei bendras turtas būtų apdraustas, draudimo bendrovės viską aiškintųsi ir, esant galimybei, regreso tvarka išsiieškotų draudimo pinigus iš aplaidžiai darbą atlikusio namo administratoriaus“, - aiškino J.Antanaitis.

Siūlo drausti privalomai

Bendro turto draudimui koją kiša ir žmonių mentalitetas. „Vis dar galvojama, kad ištikus nelaimei valstybė ką nors duos, savivaldybė parems – tai kam rūpintis patiems? Kompensacijų ir pašalpų sistema  iškreipia rinką ir norą prižiūrėti savo turtą“, - kalbėjo J.Antanaitis.

„Lietuvos draudimo“ atstovė ryšiams su visuomene Ernesta Dapkienė sakė, kad bendro turto draudimui lėšų nelabai nori skirti ir daugiabučių bendrijos.

„Lietuvoje tik 24 proc. gyventojų yra apsidraudę savo nuosavą būstą, o suvokimas, kad bendras turtas yra niekieno turtas, dar labai stipriai įsišaknijęs mūsų sąmonėje“, - įsitikinusi ji.

„Lietuvos draudimo“ nuomone, bendrijų turto draudimas turėtų būti privalomas, kad būtų išvengta socialinių tragedijų – tokių, kaip prieš keletą metų užsidegęs daugiabutis Žirmūnuose ar pan. „Privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas iš pradžių buvo sutiktas priešiškai, tačiau šiandien didžioji dalis vairuotojų suvokia tokio draudimo naudą“, - atkreipė dėmesį E.Dapkienė.  

Preliminariais skaičiavimais, draudimo mėnesinė įmoka vienam butui neviršytų mokesčio už kabelinę televiziją.

Užsienyje bendro turto draudimas yra plačiai paplitęs. Danijoje visi namai privalomai draudžiami nuo ugnies, Didžiojoje Britanijoje apdrausta 95 proc. daugiabučių. Estijoje bendro turto draudimas irgi pakankamai populiarus – apdrausta apie 70 proc. visų daugiabučių.  

Tomas Nenartavičius, UADB „ERGO LIETUVA“ Turto draudimo departamento direktorius

Apie bendro turto draudimo būtinybę pradėjome kalbėti prieš keletą metų, buvo rengtos ir rengiamos įvairios diskusijos ta tema.

Bendrijų turto draudimu būtų apdraustos ne tik bendros namo sienos, pamatai, stogas, laiptinės, sandėliai, rūsiai, bet ir komunikacijų tinklai, liftai ar kita inžinerinė įranga. Bendrijos galėtų drausti gyvenamuosius namus nuo ugnies (gaisro, sprogimo, žaibo), vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos dėl vamzdžių užšalimo ar trūkimo, audros, krušos, liūties, potvynio, sniego slėgio.

Preliminariais skaičiavimais, toks draudimas galėtų kainuoti apie 0,1 – 0,15 proc. nuo draudimo sumos. Draudimo suma lygi pastato atstatomajai vertei, todėl žalos atveju gyventojams būtų visiškai atlygintos nukentėjusio turto atstatymo ar remonto išlaidos. Jeigu daugiabučių namų draudimas pasiektų didelį mastą, draudimo paslaugos kaina taptų labai patraukli.

Bendrijoms labiausiai apsimokėtų drausti visą turtą kompleksiškai, tai yra, draudžiant visą pastatą ir butus kartu, o ne perkant pavienes sutartis butams. Taip draudimas galėtų atpigti iki 25 proc.

Bendrasis daugiabučių turtas:

* Daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios konstrukcijos – pamatai, sienos, perdengimai, stogas.

* Bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų tinklai, šildymo radiatoriai, liftai, šilumos mazgai, kita bendro naudojimo inžinerinė įranga.

* Bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams.