Buvusios Klaipėdos Jono bažnyčios bokšto atstatymo darbai turėtų pajudėti iš mirties taško – uostamiesčio savivaldybė ir evangelikų liuteronų parapija ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, o tai padėtų gauti pinigų iš ES ar kitų fondų.

Bendradarbiavimo sutarties projekte numatyta, kad savivaldybė parapijai teiktų visą reikiamą informaciją apie galimybę gauti pinigų bokšto atstatymui iš įvairių fondų, padėtų paruošti paraiškas, o parapija įsipareigotų dėti visas pastangas, kad gautų paramą, o už ją parengtų galimybių studiją, techninį projektą, finansuotų statybas.

„Po kiekvieno gaisro miestelėnai atstatydavo Jono bažnyčią, to siekiame ir dabar, bet kol kas kalbame tik apie bokštą. Mes pinigų neprašome, o bendradarbiavimo su savivaldybe norime todėl, kad tuomet būtų daugiau galimybių gauti paramą bokšto atstatymui“, - teigė Jono bažnyčios atstatymo iniciatorius Jurgis Aušra.

Jis tikino, kad atstatytas bokštas, kurio aukštis siektų net 75 metrus, taptų senamiesčio simboliu. Jame būtų įrengtas liftas, kad turistai galėtų pakilti ir apžiūrėti uostamiestį iš viršaus, įrengtos įvairios ekspozicijos, biblioteka – bokštas galėtų tapti kultūros centru.

Po bokštu numatoma įrengti kriptą, kurioje būtų perlaidoti XVI-XVIII amžiaus miestelėnų palaikai. Jie penkerius metus buvo saugomi Klaipėdos universiteto patalpose, o dabar yra pagarbiai perlaidoti prie Jono kalnelio esančiose poternose.

Teritorijų planavimo komiteto nariai pirmadienį vieningai pritarė bendradarbiavimo sutarties projektui, tik suabejojo, ar įmanoma atstatyti 75 metrų aukščio bokštą. „Buvau atsivežęs mokslininkus iš Ispanijos ir Rusijos, kurie ištyrė pamatus, drenažą, net nustatė, kur nuo tos vietos eina tunelis jūros link. Esame pasirengę bokšto atstatymui“, - tvirtino J.Aušra.

Tačiau data, iki kurios Jono bažnyčios bokštas gali būti atstatytas, kol kas neįvardijama.