Kauniečiai sunerimę, jog pastarąją parą mieste padidėjusi oro tarša pakenks jų sveikatai. Nors tarša stipriai viršija leistiną normą, aplinkos apsaugos specialistai padėties nelinkę dramatizuoti.

Tarša stipriai viršija normą

„Dainavos mikrorajonas skendi dūmuose, namuose sunkoka kvėpuoti“, – portalui 1kaunodiena.lt guodėsi kaunietis Marius. Panašių komentarų sulaukta ir iš kitose Kauno vietose gyvenančių miestiečių.

Tačiau Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas situacijos nedramatizuoja, nors oro tarša peržengia normos ribas.

„Oro tarša padidėjus ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Pagal reikalavimus kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija ore turi būti ne daugiau nei 50 mikrogramų kubiniame metre. Petrašiūnuose paskutiniai skaičiai rodo 132, Noreikiškėse – 88“, – pasakojo D. Perkauskas.

Vedėjas užsiminė, kad panaši tarša ir kituose šalies miestuose: Šiauliuose – 130, Panevėžyje – 131, Kėdainiuose ir Vilniuje – 111, Klaipėdoje – 118.

„Šie skaičiai dar nėra labai milžiniški. Pernai per didžiausius šalčius vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija Kaune buvo viršijus 200 mikrogramų kubiniame metre“, – sakė D. Perkauskas.

Saugosi nuo šalčio, bet nuodija aplinką

D. Perkausko teigimu, orą ypač teršia transportas ir gyventojai, būstą šildantys kietu kuru.

Specialisto turimi duomenys aiškiai rodo, kad nuo 1999 metų iki dabar medienos naudojimas namo šildymui padidėjo trigubai.

„Jeigu gyventojai nuolat valytų kaminus, keistų jų filtrus, situacija šiek tiek pagerėtų“, – svarstė specialistas.

Anot D. Perkausko, kietųjų dalelių kiekį aplinkoje lemia ir oro sąlygos. „Jeigu temperatūra lauke bus dar žemesnė, kietųjų dalelių norma irgi padidės, – teigė pašnekovas. – Esant šaltam orui, kuomet beveik nėra jokio vėjo, kietosios dalelės nesisklaido, jos laikosi virš miesto, susidaro smogas“.

Gali sukelti ir plaučių uždegimą

Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Piešinė perspėja, kad gyventojai padidėjus oro taršai turėtų būti uždarose patalpose.

„Reikėtų vengti pasivaikščiojimų gatvėmis, taip pat atsisakyti bėgiojimo lauke, nes sportuojant pagilėja kvėpavimas ir teršalai įkvepiami giliau“, – pasakojo L. Piešinė.

Žinant, kad ore teršalų koncentracija padidėjusi, patariama nevėdinti patalpų, nes patalpose esanti kietųjų dalelių koncentracija irgi padidės. Tačiau jeigu būtina praverti langus, nuo teršalų gali pagelbėti sudrėkinta ir ant langų pakabinta paklodė. Patariama namuose grindis valyti drėgnu būdu.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis didina riziką susirgti kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Ypač pažeidžiami vaikai ir pagyvenę žmonės.

„Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai“, – užsiminė specialistė.

Stambesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai nekelia, nes dažniausiai pašalinamos čiaudint ar kosint.

Ypač pavojingos mažesnės nei 2,5 mikrometro skersmens dalelės, kurios sukelia įvairius kvėpavimo takų sutrikimus: laringitą, bronchitą, išprovokuoja bronchinės astmos priepuolius. Smulkiausios dalelės prasiskverbia net į plaučius ir gali sukelti jų uždegimą.