„Jei jie vėl taikysis į energijos sektorių, tai gali būti lūžio taškas“, – įspėjo JT humanitarinių reikalų koordinatorius Ukrainoje Matthias Schmale.

Pasak jo, tai galėtų tapti lemiamu veiksniu „tolesniam masiniam judėjimui, ir šalies viduje, ir išorėje“.

Rusijos visapusiškai invazijai į Ukrainą artėjant prie tūkstančio dienų ribos, pačioje Ukrainoje yra 3,7 mln. perkeltų asmenų, o dar maždaug 6,7 mln. ukrainiečių yra pabėgėliai užsienyje, rodo JT skaičiai.

Per karą jau žuvo daugiau kaip 12 tūkst. žmonių, o beveik 40 proc. gyventojų reikalinga humanitarinė pagalba, rodo JT duomenys.

Ukraina dabar rengiasi sunkiausiai karo žiemai.

Rusija jau yra sunaikinusi 65 proc. Ukrainos energijos gamybos pajėgumų.

Pirmąsias dvi karo žiemas milijonai ukrainiečių dažnai likdavo be elektros ir šildymo.

M. Schmale reporteriams Ženevoje sakė, kad šiemet padėtis yra daug blogesnė.

Nors tokių didelių šalčių kaip praėjusią žiemą nelaukiama, „pagrindinis susirūpinimą keliantis dalykas yra sugriovimų mastas“, sakė jis.

„Nepakanka“

„Tai lenktynės su laiku“, – sakė M. Schmale ir išreiškė susirūpinimą galimu ilgų elektros tiekimo sutrikimų poveikiu daugybei žmonių, gyvenančių miestų daugiaaukščiuose.

„Negalima atvežti kokią toną kietojo kuro į daugiaaukščius“, jei energetinė sistema išeitų iš rikiuotės, sakė jis.

Buvo tokių vietų, kur žmonės galėjo nueiti ir gauti šilto maisto, išsimaudyti po šiltu dušu, „bet to, žinoma, negana“, pažymėjo koordinatorius.

M. Schmale atvyko į Ženevą prašyti – be kitų dalykų – daugiau lėšų 500 mln. dolerių (474,7 mln. eurų) vertės žiemos planui Ukrainai. Kol kas į šį fondą surinkta tik pusė lėšų.

„Kol kas pasiekiame maždaug pusę iš 1,7 mln. žmonių, kuriuos ketinome (...) pasiekti“, – sakė jis.

Šiemet JT bent vieno kurio tipo humanitarinę pagalbą jau suteikė 7,2 mln. žmonių Ukrainoje. JT jau yra gavusi 1,8 mlrd. dolerių, nors prašė daugiau kaip 3 milijardų.

Finansavimo „tendencija aiškiai mažėjanti“ nuo pirmųjų karo metų, kai buvo gauta daugiau kaip 4 mlrd. dolerių, sakė M. Schmale.