Kauno miesto savivaldybės taryba nutarė imti paskolą, kad nesutriktų arenos statybos, tačiau vis dar nežinia, kas areną valdys. Savivaldybės ir verslininkų derybininkai nebėra tikri, ar derybos bus vainikuotos sėkme.  

Kauno miesto savivaldybės taryba pavasarį buvo apsisprendusi Nemuno saloje statomiems Kauno pramogų ir sporto rūmams šiais metais išleisti 22 mln. litų skolintų lėšų. O per ateinančius dvejus metus dar pasiskolinti 25 mln. litų.

Ketvirtadienį taryba nutarė nedelsti ir pritarė 25 mln. litų dydžio paskolos ėmimui. Manoma, kad tai padės išvengti galimų finansinių problemų statybos metu.

Jau kitų metų pradžioje ketinama pradėti vykdyti vidaus darbus. Iki to laiko tikimasi, kad bus žinomas arenos valdytojas, kuris už jos veiklą bus atsakingas 25 metus.

Kauno miesto savivaldybės ir Nemuno saloje statomų pramogų ir sporto rūmų valdymo konkursą laimėjusio konsorciumo atstovai prie derybų stalo sėdo prieš du mėnesius.

Tuomet miesto meras Andrius Kupčinskas pareiškė, kad verslininkai už arenos valdymą kasmet nori gauti po tris milijonus litų, o miestas tikisi nemokėti nieko. Po pirmojo susitikimo derybininkai neslėpė pakilios nuotaikos, o verslininkai tikino atidžiai peržiūrėsią pasiūlymą ir neabejojo sugebėsią išlaidas sumažinti bei koncesijos mokestį gerokai nupjauti.

Derybininkai susitikdavo kas vieną ar dvi savaites, nuolat susirašinėjo, tačiau artėjant darybų pabaigai, entuziazmu dėl sėkmingos jų baigties nebetrykšta.

Kalbama, kad investicinį arenos projektą įvertinusios ES institucijos uždėjo koncesijos mokesčio „lubas“ - daugiausiai vienas milijonas litų per metus.

„Savivaldybė negali būti taip įsprausta, kad negalėtų padaryti jokio judesio, bet investicinis projektas į Briuselį išsiųstas su maždaug tokiomis sumomis. Be to, manau, kad milijonas - rimta derybinė suma“, - kalbas nei patvirtino, nei paneigė savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

Koncesininko investicijos į areną turėtų siekti keliasdešimt milijonų litų, todėl milijoną litų per metus siekiantis koncesijos mokestis šių išlaidų nekompensuotų.

„Kauno diena“ jau ne kartą rašė, kad tokio dydžio arenos Rytų Europoje sunkiai išsilaikydavo net ir pačiais geriausiais laikais.

Derybose dalyvaujančio konsorciumo atstovai kol kas pavojaus varpais neskambina, bet derybas komentuoja šykščiai ir pripažįsta, kad jos vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi.

„Mes siekiame, kad arena pradėtų veikti kuo greičiau, nes „Žalgiriui“ būtini modernūs sporto rūmų. Negalime prisiimti įsipareigojimų remti „Žalgirį“ ir išlaikyti būsimą komandos namų areną“, - sakė „Žalgirio“ valdybos narys Remigijus Jurgelaitis.

„Konsorciumas į areną per pirmus metus siūlo investuoti 20 mln. litų. Manau, kad miesto vadovai supras, kad sunkmečiu nebūtų protinga atsisakyti tokios investicijos“, - pridūrė jis.  

Jei derybininkams nepavyktų susitarti, savivaldybė turėtų skelbti naują arenos valdymo konkursą, tračiau pavasarinė patirtis rodo, kad išgirdę valdymo sąlygas iš susižavėjimo nealpsta nei Lietuvos, nei užsienio investuotojai. „Kauno Žalgirio rėmėjo“ ir asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ konsorciumas buvo vienintelis arenos valdymo konkurso dalyvis.