25 metus Nemuno saloje statomą arena valdyti pretenduojantys verslininkai vis dar svarsto, ar pasirašyti koncesijos sutartį. Nuo rugsėjo prie derybų stalo sėdėję savivaldybės ir ŪBIG derybininkai kitą savaitę turėtų padėti parašus po sutartimi.

Tačiau apgauti pasijutę verslininkai teigia vis dar neapsisprendę, kaip pasielgs. Apsispręsti jie turėtų po savaitgalio, tačiau kol kas "Ūkio banko investicinės grupės" prezidentas Vladimiras Romanovas mano, kad sutarties pasirašyti neverta.

"Kauno miesto tarybos nariai pergudravo patys save. Jie nusprendė mokėti tik pusę tos sumos, kuri yra būtina, kad arena dirbtų nenuostolingai. Tegul dabar patys ją valdo už 2,2 mln. litų. Pažiūrėsim, kas iš to išeis", - pareiškė V.Romanovas.

Arenos valdymo konkursą laimėjusio, nuo ŪBIG veiklos neatsiejamo Kauno "Žalgirio" rėmėjo ir asociacijos "Kauno futbolo ir beisbolo klubo" konsorciumo atstovai ant miesto politikų įtūžo prieš kelias savaites.

Konsorciumas už arenos valdymą kasmet prašė mokėti po tris milijonus litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba mokėti puse milijono litų mažiau, bet neimti žemės mokesčio už sklypą, ant kurio stovės arena. Savivaldybės derybininkai pasirinko antrąjį variantą, tačiau savivaldybės tarybos politikai nusprendė, kad žemės mokestis turi siekti 300 tūkst. litų per metus.

"Tai visiškai neatitinka suderėtų sąlygų. Visą laiką buvo kalbama, kad koncesijos mokestis tiesiogiai susijęs su žemės mokesčiu, bet staiga jie atsiejami", - tuomet piktinosi ŪBIG valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė.

Prieš sėsdami už derybų stalo verslininkai paliko 500 tūkst. litų dydžio užstatą, kurio netektų, jei nepagrįstai pasitrauktų iš derybų.

Savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas įsitikinęs, kad sutarties nepasirašymo atveju užstatas liktų savivaldybei, tačiau anksčiau ne vienas tarnautojas yra sakęs abejojąs, kad šį ginčą pavyktų išspręsti be teismų. Be to, neatmetama galimybė, kad verslininkai papildomai gali pareikalauti, jog miesto valdžia atlygintų patirtus nuostolius.

Gali prireikti naujo konkurso

Jei konsorciumas nesutiktų pasirašyti sutarties, savivaldybė būtų priversta skelbti naują arenos valdymo konkursą. Jo nugalėtojas paaiškėtų geriausiu atveju po pusmečio, o arenos valdytoją jau norima žinoti kitų metų pradžioje. Jis privalo į areną investuoti milijonus litų, be kurių ji negalėtų pradėti veikti.

Konsorciumas žadėjo iki arenos atidarymo į rūmus investuoti apie 16 mln. litų. O per 25 metus investicijos galėtų pasiekti ir 50 mln. litų.