Klaipėdiečiai, išgirdę, jog bus mažinama rinkliava už atliekų išvežimą ir tvarkymą, iškart sukruto, kur kreiptis, kad permoka jiems būtų grąžinta.

„Klaipėda“ rašė, jog uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas informavo, kad dar šį mėnesį politikai turėtų apsispręsti, ar rinkliavą už atliekų išvežimą ir tvarkymą nuo kitų metų sumažinti 15 proc., nes toks miesto tarybos sprendimo projektas jau parengtas.

Pagrindinė priežastis, kodėl siūloma mažinti rinkliavą yra ta, jog Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nustatė, jog 2008-2011 metais mokesčių už šiukšlių išvežimą ir tvarkymą surinkta 10,9 mln. litų daugiau nei reikėjo.

„Šios perteklinės lėšos pateko į miesto biudžetą, ir pažeidžiant teisės aktus, buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Tačiau netyrėme, kur jos buvo panaudotos“, - teigė savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kuri ir renka mokesčius už atliekų išvežimą bei tvarkymą, atstovas Arūnas Liubinavičius teigė, jog nė vienas centas iš surinktų pinigų neatitenka įmonei, visi pinigai pervedami į specialią savivaldybės sąskaitą.

„Man iškart kilo klausimas, koks bus permokų grąžinimo mechanizmas tiems, kurie sąžiningai už šiukšles mokėjo visus metus? Kur turės kreiptis mokesčius permokėję klaipėdiečiai?“ – klausė klaipėdietis Pragiedrulis Velička.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas klaipėdiečių viltis atgauti pinigus iškart sudaužė – permokos nebus grąžinamos.

„Kai Klaipėdoje buvo įvesta vietinė rinkliava už atliekų išvežimą ir tvarkymą, nebuvo jokios metodikos, kaip ją apskaičiuoti. Kiti regionai nusistatė kitokius dydžius, todėl pinigų surenka mažiau nei reikia, pinigų papildomai reikia skirti iš savivaldybių biudžetų. Pas mus rinkliava buvo apskaičiuota su rezervu, be to, prasidėjus krizei sumažėjo vartojimas, tad ir atliekų, todėl ir susidarė perteklinės lėšos“, - aiškino A.Šulcas.

Jis teigė, kad pinigai, kurie buvo neišleisti išvežti ir tvarkyti šiukšles, bus panaudoti koofinansuoti atliekų rūšiavimo linijos statybas prie Dumpių sąvartyno bei koofinansuoti požeminių konteinerių Klaipėdoje sistemos įdiegimą.

Abu šie projektai turėtų būti įgyvendinti kitais metais. Numatoma įrengti apie 600 požeminių konteinerių 150 miesto vietų, į atliekų rūšiavimo linija būtina, nes Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pradės veikti šiukšlių deginimo jėgainė.

„Jei neturėtume sukaupę lėšų, šiems projektams pinigų reikėtų ieškoti miesto biudžete, o tai reikštų, kad jų mažiau būtų skiriama, pavyzdžiui, gatvių priežiūrai“, - teigė A.Šulcas.