Į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) sumanytas kūrybines dirbtuves susirinkę architektūros, kraštovaizdžio ir sociologijos specialistai tris dienas kūrė Klaipėdos skulptūrų parko sutvarkymo vizijas.

Tai MLIM inicijuoto dvimečio projekto „Klaipėdos skulptūrų parkas ir jo tapatumų iššūkiai“ dalis. Šiemet jį sudarė trys renginiai: istorinė nuotraukų ir daiktų paroda (praeities revizija), mokslinė konferencija (analizė) ir kūrybinės dirbtuvės (ateitis). Kitąmet numatyta išleisti knygą apie Skulptūrų parko / miesto kapinių istoriją.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai – architektai, kraštovaizdžio architektai ir sociologė iš Vilniaus bei Klaipėdos – gavo užduotį per tris dienas (spalio 14–16 d.) sukurti Klaipėdos skulptūrų parko vizijas. Buvo siekiama suvienyti parko istorinius sluoksnius – senąsias miesto kapines ir meno galeriją – į vientisą viešos erdvės kompleksą. Dalyviai buvo paprašyti nekreipti dėmesio į konkrečius techninius sprendimus ir finansines galimybes, koncentruotis į parką – kaip fenomenalų reiškinį Klaipėdos mieste.

Dirbtuvių metu išryškėjo trys skirtingos jų dalyvių mąstymo apie Klaipėdos skulptūrų parką strategijos.

Pirmoji grupė (architektai A.Baužys, V.Dapkevičius, sociologė J.Lavrinec, kraštovaizdžio architektė E.Urbonavičiūtė) ieškojo mobilių atminties formų ir pasiūlė pažvelgti į parką kaip į dinamišką landšaftą. Jie kviečia: pažink parką judėdamas istorinių atodangų takeliais!

Antroji grupė (architektai I.Urbonaitė, P.Jonys, kraštovaizdžio architektas V.Jencius) išvystė parko kaip laisvos skulptūrų ekspozicijos ir tylos labirinto idėją. Informacija apie senuosius miesto gyventojus, skulptorius ir skulptūrų atsiradimą pateikiama interaktyviu būdu: įsivaizduokite, kad visi laiko, meno ir kultūros ženklai parke prabyla...

Trečiosios grupės (architektai V.Jankūnas, R.Mizaraitė, L.Savickaitė, kraštovaizdžio architektas R.Marčius) šūkis: iš chaoso – į muziejinę tvarką! Parko muziejuje būtų galima pamatyti šioms kapinėms būdingą kryžių, tvorelių, paminklų ekspoziciją, čia palaidotų įžymių žmonių panteoną, išlikusių antkapinių fragmentų sankaupą ir t.t. O parko-muziejaus ekspoziciją puoštų angliško stiliaus gėlynai, kurie buvo būdingi XIX a. Klaipėdai.

Spalio 22–29 d. dirbtuvių rezultatus galima apžiūrėti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kieme (Bažnyčių g. 4).

Dirbtuves organizavo VšĮ „Archicechas“ su MLIM. Daugiau informacijos: www.archicechas.lt