Ūkio ministerija planuoja paskirstyti beveik 17 mln. litų. Jie bus skirti klasterių formavimosi skatinimui, taip pat šalies verslo bei mokslo bendradarbiavimo stiprinimui. Tačiau Klaipėdoje tokių verslo ir mokslo junginių faktiškai nėra.

Klasteriai yra geografiškai artimos kompanijų, susijungusių tam tikrose srityse, grupės. Paprastai jos susijusios bendromis technologijomis ir žiniomis.

„Meluočiau, jei sakyčiau, kad Klaipėdoje klasteriai neegzistuoja. Pats priklausau vienam, bet nesu aktyvus dalyvis“, – teigė Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška.

Pasak jo, klasteriai – tai dažniausiai aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių smulkesnių įmonių junginiai. Jie paprastai turi daugiau mokslinio potencialo, taip pat kuria naujus produktus. Neretai jų veiklai skiriamos papildomos finansinės injekcijos iš struktūrinių fondų.

Būna ir stambių įmonių klasteriai, bet jiems nereikalingas papildomas finansavimas, jie esą natūraliai jį sukuria.

„Dabar klasterių veiklą stengiasi paskatinti pati valstybė. Realiai siekiama, kad smulkios įmonės vienytųsi į junginius, tada jos galėtų laisviau konkuruoti rinkoje. Bet pats jungimosi procesas yra labai sudėtingas dėl lietuviško mentaliteto“, – mano A.Mileška.

Esą aplink gyvuoja nepasitikėjimas vieni kitais, idėjų dalijimosi nėra.

„Norėtųsi, kad mokslo įstaigos įsijungtų į tokių klasterių sukūrimą, nes be mokslo tai – labai sudėtinga. Jie ir būtų tas varomasis variklis“, – įsitikinęs A.Mileška.

Įvertinant tai, kad 99,3 proc. įmonių Lietuvoje dirba mažiau nei 250 darbuotojų, jų galimybės pavieniui spręsti produktyvumo, efektyvumo, o ypač inovatyvumo problemas nėra didelės. Esant klasteryje ir kooperuojantis su kitomis panašių interesų turinčiomis įmonėmis, mokslo institucijomis, tai esą galima padaryti kur kas efektyviau.

Šiuo metu skatindama klasterių formavimąsi Ūkio ministerija planuoja paskirstyti 16,7 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.