Kauno rajono savivaldybėje visuomenei pristatyta  Kauno rajono slidinėjimo trasų studija. Ją savivaldybės užsakymu atliko  Kauno regiono plėtros agentūra.

Studijos tikslas - įvertinti žiemos turizmo galimybes Kauno rajone įrengiant slidinėjimo trasas, plėtoti aktyvų žiemos sezono turizmą, mažinti sezoniškumo neigiamą įtaką.

Studijos rengimo metu buvo įvertinta 16 vietų, kur būtų galima įrengti slidinėjimo trasas. Atsižvelgiant į suformuotus kriterijus buvo atrinktos potencialios slidinėjimo trasos, kurios vėliau bus pasiūlytos investuotojams.

Slidinėjimo trasoms įrengti, ekspertų nuomone, Kauno rajone labiausiai tinka "Nemuno žiedo“ teritorija, Pyplių piliakalnis, šlaitai prie Marvelės transporto mazgo, Lazduonos, Karnavės  ir Narėpų kaimuose bei Domeikavoje.

Dažniausiai tai yra šiauriniai 10- 20 procentų nuolydžio šlaitai, kuriuose galima įrengti ir lygumų slidinėjimo, ir nusileidimo nuo kalno trasas. Šios vietovės yra arti vandens ir elektros pastočių, kurios svarbios dėl sniego gamybos, lengvai randamos. Šalia jų nebūtų problemų surasti vietos automobiliams parkuoti ir įrengti kitą infrastruktūrą.

Studijos rengėjai orientavosi į Kauno miesto ir rajono žiemos sporto mėgėjus, 300 - 1000 lankytojų per dieną. Tikimasi, kad trasos bus panaudojamos ne tik žiemos, bet ir kitais metų laikais. Trasoms įrengti bus siekiama pritraukti įvairias lėšas ir privatų vietinį kapitalą.

Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos vadovas Andrius Bublys teigia, kad pasirinktos vietovės pagal parametrus nėra blogesnės už tas, į kurias pramogauti ir sportuoti važiuoja  mūsų šalies žiemos sporto mėgėjai. Ši žiema parodė,  kad lietuviai mėgsta slidinėti, laisvalaikį leisti gryname ore, sportiškai, sveikai ir produktyviai. „Lenkijoje ir Latvijoje trasų nuolydžiai panašūs, tad viską lems infrastruktūra“, - įsitikinę A.Bublys.

Slidinėjimo entuziastas ir trasų rengimo Kauno rajone pradininkas Valentinas Juodis džiaugėsi, kad Kauno rajonas ryžosi atgaivinti senas slidinėjimo tradicijas. V.Juodis pasakojo, kad apie 1980 metus mūsų krašte veikė 12 slidinėjimo trasų. „Gauti leidimus kirsti medžiams tada buvo lengviau, suderinimus dėl elektros tinklų - taip pat. Slidinėjimo kolektyvai burdavosi įmonėse, entuziazmo buvo daug. Labiausiai žinomos ir populiariausios buvo Narėpų ir Zapyškio trasos“, - nesenus laikus su neslepiama nostalgija prisiminė V.Juodis.