„Prieš ketverius metus surengta Pekino olimpiada buvo įspūdingesnė, – palygino bėgikė Lina Grinčikaitė, trečiadienį grįžusi iš Londono vasaros žaidynių. – Kinijoje buvo daugiau renginių, pramogų, jaukesnis olimpinis kaimelis ir atmosfera – šiltesnė. O Didžiojoje Britanijoje viso šito trūko.“

L.Grinčikaitė pasiilgo namų

17-18-ąja vietomis su ukrainiete Olesia Povh pasidalijusi klaipėdietė savo rezultatu žaidynėse buvo patenkinta – pateko į pusfinalį, pagerino ne tik savo, bet ir Lietuvos rekordą.

Tačiau šaltas oras, lietus, vėjas sprinterę vertė galvoti apie kuo greitesnę kelionę namo.

„Nebuvo ką veikti, norėjosi namo, – atviravo sportininkė. – Aplankėme Londoną, tačiau nei olimpiniame kaimelyje, nei mieste nesijautė olimpinės dvasios. Pasigedau gausesnės žaidynių simbolikos.“

Su auklėtine nesutiko treneris Edmundas Norvilas, apie Didžiosios Britanijos sostinę susidaręs geresnį įspūdį.

„Miestas – patiko, matėsi, kad pasiruošęs, – sakė jis. – Temzės upės tiltai išpuošti olimpiniais žiedais. Ypač gražu būdavo, kai sutemdavo ir sušvisdavo jie.“

Dar vykdama į olimpiadą L.Grinčikaitė atkreipė dėmesį į britų abejingumą.

„Atskridus į Londoną teko stovėti ilgoje eilėje su kitais keleiviais –nebuvo atskiro tako atletams. Bagažas sportininkus pasiekė paskutinius.“

Neturėdamos ką veikti L.Grinčikaitė ir kita Klaipėdos atstovė Eglė Staišiūnaitė aplankė Pasaulio antidopingo agentūrą, kurioje atsakiusios į dešimt klausimų, visam laikui gavo britų policininkų kepures, su kuriomis surengė linksmą fotosesiją.

„Agentūrą aplankę sportininkai gaudavo įvairių drabužių, galvos apdangalų, sportinio inventoriaus. Ir galėdavo įsiamžinti linksmose nuotraukose, – pasakojo L.Grinčikaitė. – Su Egle nusprendėme tapti britų policininkėmis. Pačios sumanėme. Buvo daug gardaus juoko.“

Trūko žaidynių dvasios

E.Norvilas irgi aukštesnius pažymius rašė kinams, tik retai už ką specialistas gyrė šių žaidynių organizatorius.

„Olimpinis stadionas iš išorės atrodė puikiai, tačiau Pekino pagrindinė arena buvo nepalyginti gražesnė, – įvertino treneris. – Britai pranoko kinus geresniais bėgimo takais ir lengvosios atletikos varžybų lankomumu, nes Londone nuo pirmosios dienos tribūnos buvo sausakimšos.“

E.Norvilas, kaip ir auklėtinė, olimpiadoje pasigedo geros atmosferos.

„Pekine jautėsi, kad esame tikroje olimpiadoje. Suprantu britus, juk įrengti miesto centre kaimelį – sunkus uždavinys, – dalijosi įspūdžiais klaipėdietis. – Kai važinėjome po kaimelį, jis priminė statybų aikštelę – visur riogsojo pastoliai.“

Treneris matė ir daugiau negatyvių dalykų.

„Nepatiko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto štabas. Pekino žaidynėse atėjus į štabą rasdavome ne tik bilietų į norimas varžybas, bet ir dar ko nors. Londone delegacijos vadovus sutikdavai nebent valgykloje. Išskyrus Algirdą Raslaną, kuris dažnai mus pakalbindavo, o kitų beveik nesutikdavome. Nesakau, kad jie turėjo lakstyti paskui sportininkus, tačiau ir olimpinės dvasios nepakėlė“, – sakė E.Norvilas.

Specialistas įsitikinęs, kad draugiškumo trūko ir dėl to, jog atletai gyveno atskirai – vieni viename aukšte, kiti – kitame.

„Gal Pekine mes buvom draugiškesni, nes kartu skridome užsakomaisiais lėktuvais, o į šias žaidynes vienas lietuvis nuskrenda, o kitas jau išskrenda. Bendros Lietuvos rinktinės dvasios ir nebuvo“, – apgailestavo E.Norvilas.

Susirgo abi bėgikės

O ir oras nuotaikos nekėlė.

„L.Grinčikaitė per dieną spėjo sušalti ir susirgti sloga, o E.Staišiūnaitė susirgo po varžybų“, – šalto oro išdaigas vardijo treneris.

Tačiau E.Norvilas liko patenkintas auklėtinės L.Grinčikaitės pasirodymu.

„Šiose žaidynėse sugriežtintos 100 m bėgimo taisyklės, todėl sunkiau patekti į pusfinalį. Kad patekome į pusfinalį, esame labai ir labai laimingi, – džiaugėsi jis. – Lina pritildė skeptikus, pagerinusi šalies rekordą, kuris nuo 2003 metų priklausė Agnei Visockaitei-Eggerth. Įdomu pastebėti, kad L.Grinčikaitė rekordą pagerino per Agnės gimimo dieną. Eksrekordininkė paskambinusi pasveikino naująją rekordininkę.“

E.Staišiūnaitei žaidynėse padėjęs E.Norvilas neslėpė, kad 400 m bėgimo per barjerus rungtyje dalyvavusiai antrai klaipėdietei buvo sunku kovoti. Bėgikė tarp 43 sportininkių liko 34-a.

„Eglė iškovojo kelialapį į žaidynes paskutinę akimirką. Nespėjo geriau pasiruošti, – vardijo priežastis treneris. – Bėgikė nepriprato prie elastingesnės tako dangos – per arti pribėgdavo prie barjero. Jau per treniruotes bandėme perprasti dangą, tačiau neužteko laiko.“

„Rezultatas tai tikrai prastas, – pripažino E.Staišiūnaitė, distanciją nubėgusi per 57,79 sek. – Tai visa sekunde daugiau nei asmeninis rekordas.“

Jungtinėse Amerikos Valstijose studijas baigusi sportininkė prisipažino, kad olimpiadoje labai jaudinosi, dėl nerealios atmosferos stadione neįstengė susikoncentruoti.

„Buvo stiprokas vėjas, kuris trukdė bėgti, – pasakojo pirmojoje olimpiadoje dalyvavusi E.Staišiūnaitė. – Suklydau ties penktuoju barjeru. Po to klaidos sekė viena po kitos. Nes anksti suklydus, prarandi bėgimo ritmą ir nukenčia greitis bei rezultatas.“

E.Norvilui neteko Londone matyti plaukikės Rūtos Meilutytės auksinio pasirodymo. Pergalingą žygį jis stebėjo būdamas Klaipėdoje.

„Tačiau ranką Rūtai paspaudžiau olimpiniame kaimelyje. Dar iki šiol neplaunu ant rankos likusių aukso dulkelių“, – juokėsi treneris.