Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) primena gyventojams, kad verčiantis individualia nekilnojamojo turto (toliau – NT) pardavimo veikla prieš pradedant veiklą ją būtina įregistruoti, o gautos turto pardavimo pajamos yra apmokestinamos kaip individualios veiklos turto pardavimo pajamos ir tais atvejais, kai minėta veikla buvo vykdyta jos tinkamai neįregistravus.

Mokesčių administratoriui nustačius, kad mokesčiai nebuvo mokami nuo pajamų, gautų iš NT pardavimo veiklos, taip pat tais atvejais, kai mokesčių bandyta išvengti tikintis, kad pardavimo faktą pavyks nuslėpti prisidengus fiktyviu dovanojimo sandoriu, tenka sumokėti ne tik nuslėptus mokesčius, bet ir delspinigius bei baudas.

Viena Klaipėdos miesto gyventoja tokiu būdu biudžetui įsiskolino beveik 300 tūkst. litų -kelerius metus ji vertėsi žemės sklypų ir individualių gyvenamųjų namų prekyba, tačiau veiklos neregistravo ir mokesčių nuo pajamų, gautų pardavus kelių milijonų vertės turtą, nemokėjo. Be to, klaipėdietė esą gimtadienio proga sūnui dovanojo apie 3 ha žemės sklypą, kad šis galėtų ūkininkauti, tačiau sklypas po savaitės buvo parduotas gyvenamajai statybai vykdyti. Kadangi sklypas buvo parduotas už žemesnę kainą, nei buvo įsigytas, formaliai žvelgiant į šį sandorį prievolės mokėti mokesčius neatsirastų, tačiau vertinus visas aplinkybes, paaiškėjo, kad klaipėdietė sklypą sūnui dovanojo tik formaliai, tuo siekdama įteisinti didesnę turto įsigijimo vertę, ir vėliau parduodant šį sklypą turėti mokestinės naudos.

Gyventoja, už 41 tūkst. litų įsigijusi sklypą netoli Klaipėdos, po kelių mėnesių jį formaliai dovanojo sūnui - sklypo vertė per tą laiką „ūgtelėjo“ daugiau nei 1 mln. litų ir dovanojimo metu siekė per 1,4 mln. litų. Sūnus dovanotą sklypą po savaitės pardavė pigiau, nei jis buvo įvertintas dovanojimo sutartyje - už 1,2 mln. litų. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad šis pardavimo sandoris iš anksto, dar prieš dovanojimą, buvo suplanuotas - tokiu būdu tikėtasi nuslėpti mokesčius, kurie turėjo būti sumokėti nuo sklypo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo.

„Tuo atveju, kai parduotas dovanojimo būdu įgytas turtas, mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, vertina, ar minėtu būdu įgytas turtas savo esme nėra individualios veiklos vykdymas. Turto pardavimo veikla yra pripažįstama individualia veikla, kai gyventojas, nusipirkęs turtą (ar kelis turto objektus), veikdamas savarankiškai, per tęstinį laikotarpį sudaro sandorius, kuriais siekia ekonominės naudos“, - sakė Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojas Virgilijus Beržanskis. – „Vertinant, ar gyventojo veikla atitinka individualios veiklos požymius, yra vertinama kriterijų visuma, pvz., turto įsigijimo būdas, sandorių motyvai ir skaičius, kokią dalį metinių pajamų sudaro pajamos, gautos už parduotą turtą ir pan“.

Pasak V.Beržanskio, nustačius, kad dovanojimo sandoris yra sudarytas dirbtinai, t.y.,  siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, pajamos iš tokio sandorio gali būti pripažįstamos pajamomis to gyventojo, kuris siekė išvengti mokesčių, ir atitinkamai apmokestinamos. Mokestinės naudos siekusiems NT pardavėjams vien Klaipėdos AVMI šiemet papildomai priskaičiavo sumokėti per 3,6 mln. litų mokesčių, delspinigių ir baudų.

Gyventojams, vykdantiems individualią turto pardavimo veiklą arba parduodantiems ne individualios veiklos (asmeninio naudojimo) turtą, neišlaikytą nuosavybėje 3 metus, svarbu žinoti ir tai, kad jie turi laiku ir tinkamai deklaruoti gautas pajamas, o apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį turi sumokėti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Atkreiptinas dėmesys, jog gyventojas, vykdantis žemės sklypų statybai arba naujų statinių pardavimo ekonominę veiklą, jei pajamos iš ekonominės veiklos per paeiliui einančius paskutiniuosius 12 mėnesių viršija 100 tūkst. litų, turi registruotis pridėtinės vertės (toliau – PVM) mokėtoju ir nuo viršijančios sumos skaičiuoti bei mokėti PVM.