Teigiami aspektai
Registrų centro duomenimis, NT sandorių rinka Lietuvoje šių metų pirmąjį pusmetį augo 23,4 proc. Nuo sausio iki birželio šalyje buvo įregistruota iš viso 62,9 tūkst. NT sandorių, o prieš metus fiksuota 50,9 tūkst. NT objektų pardavimų.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 17,7 tūkst. butų pardavimų – 29,2 proc. daugiau nei 2024 m. sausį–birželį, kai buvo įregistruota 13,7 tūkst. butų sandorių.
NT pardavimo rinka demonstruoja spurtą, tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto verslo asociacijos (LNTVA) direktorė Inga Andriulevičienė sako, kad ne mažiau įdomu stebėti ir nuomos rinkos judėjimus. Anot jos, nuomos kainoms akivaizdžią įtaką daro politiniai sprendimai.
„Verta paminėti, kad EURIBOR palūkanų norma pagaliau sumažėjo iki 2 proc. (anksčiau ji siekė 4,5 proc.). Tai sudarė palankias sąlygas daugeliui jaunų šeimų įgyvendinti savo svajones ir įsigyti nuosavą būstą, o ne likti nuomininkais. Šis procesas paskatino nuomos pasiūlos augimą rinkoje – didėjant NT pardavimui, atsiranda daugiau laisvų butų, kuriuos anksčiau nuomodavosi gyventojai“, – aiškina I. Andriulevičienė.
Tačiau tuo pačiu metu NT sektoriuje įvyko viena sudėtingiausių mokesčių reformų, kurios sprendimai kisdavo net kelis kartus per savaitę. „Nuo visiško apmokestinimo pereita prie dabartinės situacijos, kai pirmasis būstas beveik neapmokestinamas, o kiti NT objektai apmokestinami iki tam tikrų ribų. Šiuo metu siekiama riboti daug NT turinčių asmenų veiklą, tačiau toks požiūris yra trumparegiškas“, – teigia LNTVA direktorė.
„Verslo praktika rodo, kad mokesčių našta galiausiai tenka galutiniam vartotojui – šiuo atveju nuomininkui, kuriam dėl augančių kaštų vis sunkiau sutaupyti pradinį įnašą nuosavam būstui ir taip ištrūkti iš užburto rato“, – akcentuoja ji.
Kauno šuolis
Kaip teigia ilgalaikės būsto nuomos administravimu užsiimančios bendrovės „Valdantis“ vadovas Jurgis Vilutis, skaičiai geriausiai iliustruoja esamą situaciją. Vis dėlto jis pažymi, kad nuomos rinkos statistika yra gana spekuliatyvi, nes nuomos sutarčių registracija neprivaloma ir nemaža dalis nuomos sandorių vyksta neoficialiai.
„Todėl daugiausia stebime duomenis iš didžiausių NT portalų, kurie atspindi realius rinkos pokyčius. Žinoma, galutinė nuomos kaina sutarties pasirašymo momentu gali būti šiek tiek koreguojama, tačiau tokie pokyčiai yra įprasti ir vyksta kasmet, todėl kainų pokyčiai yra proporcingi“, – tikina J. Vilutis.
Pagal bendrovės „Valdantis“ iš skelbimų surinktus duomenis, 2024 m. liepą visoje Lietuvoje buvo siūloma apie 2 590 nuomojamų butų, iš jų 1 544 Vilniuje ir 685 Kaune. „2025 m. liepą bendras nuomojamų butų skaičius šalyje siekė 2 721, iš jų 1 566 Vilniuje ir 650 Kaune. Matome, kad butų pasiūla iš esmės liko stabili, tačiau įdomesni pokyčiai fiksuojami nuomos kainose“, – sako J. Vilutis.
„Vilniuje nuo 2024 m. pradžios nuomos kainos pakilo 7,51 proc., o tai atitinka ir bendrą NT kainų augimą, kuris siekia apie 7 proc. Tačiau Kauno rinka demonstruoja kitokias tendencijas – čia nuomos kainos per tą patį laikotarpį išaugo net 16,4 proc., iki vidutinės 12,31 euro už kv. m. Šį skirtumą iš dalies lemia mažesnė ir mažiau likvidi Kauno rinka, kur pasiūla yra ribotesnė, o paklausa – sparčiau auganti“, – situaciją aiškina jis.
Pasak J. Vilučio, tokios tendencijos rodo, kad nuomos rinka šiuo metu yra dinamiška ir labai jautri tiek ekonominiams, tiek politiniams veiksniams, o skirtinguose regionuose vystosi skirtingi procesai.
Reikia ribų
NT nuomos paslaugas teikiančios įmonės „Saugi Nuoma LT“ vadovė Evelina Meiliūnaitė taip pat pabrėžia, kad įvairiuose portaluose pateikiamos kainos nebūtinai tokios lieka ir galutinėse sutartyse, tačiau ilgalaikė ankstesnė tendencija, kad nuomos kainos Kaune yra žemesnės nei Vilniuje, iš tiesų pasikeitusi: „Tai tikrai rodo NT rinka, NT pardavimo kainos. Jau esame labai arti Vilniaus rinkos.“
„Netgi teigčiau, kad galbūt Vilniuje galėjo šiek tiek sumažėti nuomos kainos, o Kaune pakilti ir susidaro skirtumas. Yra žmonių, kurie jau kelia nuomos kainas, nes skaičiuoja į priekį, kad atsiras didesnis NT mokestis ir t. t.“, – sako E. Meiliūnaitė.
Dabar labiau apsimoka investuoti į trijų kambarių butą, nes daugelis žmonių šiandien dirba iš namų, norisi daugiau erdvės, be to, šeimos turės daugiau pasiūlos pasirinkti sau tinkamą būstą.
Kaip dėl naujo NT mokesčio keisis nuomos kainos, greičiausiai išvadas bus galima daryti tik kitąmet, sako ji. Tačiau klientai ir šiandien užduoda klausimų, kaip reikėtų elgtis dėl šio mokesčio. „Labai daug priklauso nuo edukacijos, ką tu žmogui pateiki. Nuomos kaina negali būti išpūsta, neatitinkanti būsto kokybės, nes labai daug faktorių daro įtaką galutinei kainai. Tikrai turi būti nuomos kainos ribos, nes negalima nuomininkui užkrauti visų mokesčių, kurie priklauso savininkui, kadangi tai yra jo turtas“, – akcentuoja E. Meiliūnaitė.
„Mūsų įmonė edukuoja klientus nuomotojus, taip pat ir nuomininkus, kad nuomininkui tikrai nepriklauso apmokėti tokių dalykų, – pabrėžia ji. – Jei nuomos kaina nuomininkams nekilo metus ar ilgiau, ji proporcingai kyla ir tokiu atveju į ją galima įskaičiuoti NT mokestį. Tačiau lygiai taip pat nuomininkui kyla ir visi komunaliniai mokesčiai, ir draudimas, nes, būna, ir savo turtą nuomininkas atskirai draudžiasi. Kol kas dar neturėjome atvejų, kad nuomos kaina būtų drastiškai keliama.“
„10 proc. nuomos kainos pakėlimas yra normalus, tai normali infliacija. Jeigu nuomininkas, pavyzdžiui, nuomojosi būstą už 500 eurų, kitais metais pakelti kainą iki 550 eurų yra normalus sprendimas“, – pavyzdį pateikia E. Meiliūnaitė.
Turi abejonių
Lietuvos bankas (LB) ketina koreguoti Atsakingojo skolinimo nuostatus ir nuo 2026-ųjų minimalų pradinio įnašo reikalavimą įsigyjantiems pirmą būstą sumažinti iki 10 proc. perkamo būsto vertės.
Šiuo metu taikomas ne mažesnis kaip 15 proc. įnašo reikalavimas, tačiau, pasak LB, pabrangus NT, jį sukaupti dažnai tampa sunku net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams.
Ar gali sumažėjęs pradinis įnašas, aktyvesnis skolinimasis ir potencialiai dar didesnis NT pardavimas daryti spaudimą nuomos kainoms? „Mano manymu, nuomos kainos tokios, kokios yra šiandien, kurios atitinka būsto kambarių skaičių, naujos ar senos statybos namo kriterijus, turi turėti ribas. Nemanau, kad jos drastiškai kris, – sako E. Meiliūnaitė. – Šiandien žmonės gali lygiai taip pat lengvai pasiimti paskolas ir netgi bankai konkuruoja dėl palūkanų dydžių. Nežinau, ar pradinio įnašo sumažinimas turės įtakos paskolų padaugėjimui.“
„Jeigu planuoji įsigyti būstą, turi turėti pradinį įnašą, juk ir vėliau reikės mokėti būsto paskolą, tam vis tiek reikės pinigų, – sako ji. – Paskolų išdavimas šiandien ir taip yra aktyvus. Galbūt kuriai nors socialinei grupei tai palengvins įsigyti vieno, dviejų kambarių butą, bet ne namą ar kotedžą. Galbūt įsigyjant pigesnius butus tai bus naudinga.“
Kaip pabrėžia E. Meiliūnaitė, nuomos rinka nelabai priklausoma nuo NT pardavimo. „Iš tiesų nuoma niekada nebuvo sąstingyje. Nuoma visą laiką vyksta tendencingai, periodiškai. Aktyviausias periodas yra vasara, bet lygiai taip pat aktyvus yra ir pavasaris, žiema. Nuomininkai keičiasi, pavyzdžiui, šeimos, kurios pagyvena dviejų kambarių butuose, susilaukia vaiko, jau ieško trijų kambarių buto. Juk nuomos sutartis gali baigtis bet kuriuo metų laiku – nebūtinai vasarą“, – atkreipia dėmesį ji.
„Nuomos rinkoje nebūna taip, kad yra labai didelis pakilimas ir labai didelis sąstingis. Net ir žiemos laikotarpiu, kai paprastai sudaroma mažiau nuomos sutarčių, reikia nepamiršti, kad atvyksta ir „Erasmus“ mainų programos studentų iš užsienio. Vyksta kaita“, – pasakoja E. Meiliūnaitė.
10 proc. – tiek kitąmet galėtų kilti nuomos kainos.
Populiarėjantis pasirinkimas
Šiandien aktyviausiai ieškoma vieno ar dviejų kambarių butų, nes tokio būsto sau ieško studentai. „Arba keli draugai grupuojasi ir ieško trijų ar keturių kambarių butų“, – priduria būsto nuomos rinkos ekspertė.
Tačiau didesnių butų paklausa pastaruoju metu auga ne tik dėl tokio studentų poreikio. Pasak E. Meiliūnaitės, tokie butai anksčiau nebuvo populiarūs, o dabar klientai kreipiasi, klausia, į ką investuoti, ar į dviejų, ar trijų kambarių butą, nes jų pardavimo kainos yra gana panašios.
„Rekomenduojame, kad dabar labiau apsimoka investuoti, pavyzdžiui, į trijų kambarių butą, nes daugelis žmonių šiandien dirba iš namų, norisi daugiau erdvės, be to, šeimos turės daugiau pasiūlos pasirinkti sau tinkamą būstą“, – aiškina ji.
„Yra daug investuotojų, kurie perka būstus nuomai. Tai džiugina, nes mes turime didesnę pasiūlą ir šiandien klientai gali rinktis iš daugiau butų negu buvo pernai“, – teigia E. Meiliūnaitė.
Naujausi komentarai