Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius Eduardas Jablonskis teigia, kad po savaitgalio speigų nakvynės namuose liko vos kelios laisvos vietos.
Pirmadienio popietę užsukus į nakvynės namus jaučiamas maisto ir rūkalų kvapas. Nors dauguma gyventojų išsivaikščioję po miestą ieškoti maisto, kai kurie gyventojai šiltų patalpų į žvarbų orą nekeičia.
Užsukus į vieną šešiavietį kambarį, jame sėdi tik porą gyventojų. Keturis metus be namų sostinėje gyvenantis Kazimieras pasakoja, kad Vilniaus nakvynės namų paslaugomis naudojasi jau antrą kartą. Paklaustas, kur išsivaikščioję jo kambario draugai, vyras teigia, kad vieni – maisto ieškoti, kiti – šiaip reikalų turi. Su kambarioku ant stalo pasidėjęs duonos kepalą bei arbatinuką Kazmiras sako, kad iš nakvynės namų išeis ne tada, kai atšils, o kai leis socialinė padėtis. „Mūsų kambarys geras, gerai sutariame. Už sienų kartais girdime kivirčus ar muštynes. Tačiau problemas dažniausiai kelia čia apsistojęs jaunimas“, - pasakojo nakvynės namų svečias.
Vyras atvirauja, kad atmosfera nakvynės namuose gera, tačiau reikia būti atsargiems. „Turime bendrą šaldytuvą, bet maisto į jį padėjęs nerasi. Todėl laikome viską ant palangės už stiklo“,- pasakojo namų netekę po skyrybų vilnietis.
Bendroje virtuvėje prie viryklės sutiktas Gintautas pasakoja, kad be namų gyvena jau 14 metų. Namų jis neva netekęs juos užgrobus giminaičiui. Dabar kaip tik vyras ir bylinėjasi su savo skriaudiku. Į nakvynės namus vyras atkeliavo prieš tris mėnesius. Čia ir žada praleisti šaltąjį metų laiką. Paklaustas, kaip prasimaitina, vyras teigė: „Išeinu, pareinu. Talonų turiu, tai badu nemirštu“.
Vilniaus nakvynės namų direktorius E. Jablonskis teigė, kad benamių suaktyvėjimas po šaltojo savaitgalio pasijautė. „Turėjome kažkur apie 320 žmonių. Naujojoje Vilnioje paklojome papildomus čiužinius ir guldėme žmones ten. Kol šalta nežiūrime, kiek jie čia lieka. Dienomis jie išeina, pavalgo ir vėl grįžta“, - pasakojo pašnekovas. Vilkpėdėje įsikūrusiuose nakvynės namuose benamiai apsigyvena 6-8 vietų kambariuose. Ketvirtas aukštas skirtas moterims ir vaikams.
Vilniaus nakvynės direktoriaus teigimu, praėjusį savaitgalį į nakvynės namus nesikreipė nei vienas benamis su nušalusiomis galūnėmis. „Tik vieną buvo atvežę jau po ligoninės“, - teigė pašnekovas.
Į Vilniaus nakvynės namus atkeliavę benamiai pirmą mėnesį gyvena nemokamai, vėliau moka po 70 litų už mėnesį. „Jie gauna patalynę, karštą dušą, virtuvę“, - privalumus vardijo įstaigos direktorius. Tačiau net ir patogios gyvenimo sąlygos ne visiems benamiams patrauklios. Dėl tam tikrų taisyklių, kai kurie renkasi ir toliau gyventi ne po šiltu stogu. „Būna tokių, kurie nenori eiti iš šilumos tinklų. Čia reikia ir pasitvarkyti, ir lovą pasikloti“, - kalbėjo E.Jablonskis.
Ne svetima nakvynės namams ir alkoholio problema. Įstaigos direktorius pastebėjo, kad itin problema išryškėja po kiekvieno mėnesio 10-tos dienos, kai pradedamos išmokėti pašalpos. „Tikriausiai ne paslaptis, kad čia vos ne kas antras žmogus turi problemų su alkoholiu. Jei jie kelia labai daug problemų, išsiunčiame į nakvynės namus „Sala“, kurie jie labiau prižiūrimi“, - aiškino E.Jablonskis.
Naujausi komentarai