Nemuno sala: žalia oazė tarp pastatais tankiau apstatytų upės krantų, naujas kanalas salos vidury ar dar vienas statinys šalia arenos. Tai architektų pasiūlymai, kokia turėtų būti išskirtinė Kauno teritorija.

Žada antrą konkursą

Vakar paskelbtus Nemuno salos urbanistinės idėjos paieškos konkurso nugalėtojus vertinimo komisija išrinko iš 20 pateiktų projektų, suskirstytų į tris kategorijas pagal siūlomą salos užstatymo laipsnį. Premijomis po 11 tūkst. litų įvertintas Šarūno Kiaunės, Astos Kiaunienės, Aurimo Lukšio ir Vytauto Butkaus projektas "Sala, jungianti krantus" ir Jurgio Rimvydo Palio projektas "Miestas prie Nemuno".

Salą urbanizuojančių projektų kategorijoje išrinktas darbas pavadinimu "Sala visai šalia". Tačiau šis projektas komisijai pasirodė nepakankamai brandus, todėl jo autoriams - Daliui Šarakauskui, Aušrai Montvydaitei ir Jonui Šarakauskui skirta mažesnė - 8 tūkst. litų  - premija.

Šiuos tris projektus žadama aptarti su visuomene, valdininkais, tuomet esą ir bus aišku, kurį Nemuno salos ateities scenarijų plėtoti. Miesto savivaldybės užsakymu konkursą organizavusios Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos atstovų teigimu, ketinama skelbti antrąjį architektūrinio konkurso etapą, kuris turėtų baigtis užsakymu salos techniniam projektui. Kada vizijos taps realybe, neaišku. Iki Kalėdų projektai bus eksponuojami Kauno architektų namuose.

Ašis - žalias parkas

Mažiausiai salą statiniais papildančio projekto "Sala, jungianti krantus" autoriai teigia, kad, norint salai įpūsti gyvybės, būtina urbanizuoti kairįjį Nemuno krantą: daiginti jame komercinius-visuomeninius objektus, gyvenamųjų namų kvartalus. Taip pat siūloma didinti užstatymo intensyvumą tarp K.Donelaičio g. ir Karaliaus Mindaugo pr., nes, autorių duomenimis, šioje teritorijoje gyvena tik 2 proc. miesto gyventojų.

"Stipriai urbanizavus abu Nemuno krantus, sala natūraliai taptų gyvybinga, aktualia šios miesto dalies rekreacine žalia zona", - teigia autoriai. Tiesa, tam būtinas tiltas iš salos į Žemąją Fredą. Projekte numatyta ir daugiau tiltų. "Atsiradus trims naujiems tiltams, jungiantiems Žemąją Fredą, Nemuno salą, Laisvės alėją ir Senamiestį, būtų sukurtas 6 km pėsčiųjų žiedas, kuris kartu su šalia esančiomis erdvėmis taptų pagrindine miestiečių laisvalaikio praleidimo vieta", - teigia projekto kūrėjai.

Jų nuomone, pati sala turėtų virsti daugiafunkciniu parku. Jame būtų vietos mėgstantiesiems aktyvų poilsį, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, taip pat menininkams, vandens pramogų mėgėjams, žvejams, turistams.

Vertinimo komisijai įtiko, kad šiame projekte prioritetas teikiamas gamtai ir salos sutvarkymui. Pasak jų, salos struktūra profesionaliai "sukabinta", galimi įvairaus poilsio būdai. Šiame projekte statiniais užstatoma rytinė salos dalis, nedideli nauji objektai koncentruojami prie Nemuno.

Reveransas tarpukariui

Laivų įlanka, žiemos uostas miesto centre - išskirtinis Kauno bruožas. Tai pabrėžia projekto "Miestas prie Nemuno" autoriai.

"Padaryta didžiulė klaida iki aštuonių eilių išplatinant Karaliaus Mindaugo pr., susiaurinant kanalą iki kanalizacijos griovio, sunaikinant laivų įlanką su žiemos uostu ir jo įranga. Miesto centras, triukšmingos magistralės atkirstas nuo Nemuno, labai nuo jo nutolo, susiformavo nejaukios dykros", - ligtolines savo kolegų klaidas vardijo projekto autorius J.R.Palys.

Jis ėmėsi sugrąžinti miestui ir salai istorinę atmintį, priartinti miestą prie vandens. Sėdėdami kavinių terasose ir gėrėdamiesi čia pat, įlankoje, esančiais laivais, žmonės galėtų jaustis visaverčiais miesto prie Nemuno piliečiais. Tai, "Miesto prie Nemuno" autorių nuomone, svarbiausias raktas į Kauno širdį.

Projekto kūrėjai siūlo išplatinti kanalą salos sąskaita iki buvusio pločio, S.Daukanto gatvės tąsoje iškasti vadinamąjį mažąjį kanalą, atkurti istorinę laivų prieplauką, nedidelį žiemos uostą su laivų muziejumi. Būtų sukurtos dvi salos: sporto ir parko. Didžiuoju kanalu atplaukę aukšti laivai turėtų galimybę neapsisukę išplaukti į Nemuną.

Karaliaus Mindaugo pr. siūloma siaurinti iki 5 juostų, tranzitui įrengiant tunelį. Išilgai kanalo, manoma, galėtų būti pūškuoti nedidelis apžvalginis pakrantės traukinukas, jungiantis Senamiestį su hidroelektrine. Kanalo pakrantėje įsikurtų kavinės, barai, krautuvėlės. Parke - dviračių takai, suoliukai, gamtinės terasos. Į salą vestų papildomi tiltai. Be to, numatytas apžvalginis, stiklu dengtas oro koridorius Žaliakalnis-Aleksotas, skirtas pėstiesiems ir dviratininkams, su liftais svarbiausiose vietose.

Vertinimo komisijos šiame darbe išskirti privalumai: "aktyvus" vanduo, kabantis oro tunelis, nostalgija tarpukariui.

Triukšminga bendravimo erdvė

"Daugiau negu 25 ha nesutvarkytų, nesaugių ir nenaudojamų brūzgynų miesto centre - pernelyg didelė prabanga", - tvirtina projekto "Sala visai šalia" kūrėjai. Atgręžti miestą į upę, jų nuomone, kanalą paverčiant jaukia bendravimo erdve.

"Kadangi greta nėra gyventojų, kavinės, klubai ir kitos įstaigos galėtų veikti ilgiau ir triukšmingiau, vandens su baržomis kaimynystė sukurtų absoliučiai unikalią nuotaiką, bendravimo erdvę", - tikina šio projekto autoriai.

Jie siūlo šalia arenos įkurdinti dar vieną pastatą, tinkamą įvairiam vyksmui: nuo spektaklio iki parodos. Jame būtų vietos ir koncertų salei. Ant stogo būtų įrengta vieša amfiteatrinė erdvė, tinkama "žiūrovams, poilsiui ir nieko neveikimui su puikiu Senamiesčio vaizdu". Tarp sporto rūmų ir naujojo statinio projektuojama aikštė riedutininkams, riedlentininkams, dviratininkams.

Kitapus naujojo pastato planuojamas žalias parkas su takais, ramaus poilsio zonomis, paplūdimiu ir vaikų žaidimo aikštelėmis. Juos papildytų kavinių paviljonai, sportinio inventoriaus nuomos punktai. Salos gale - sentimentali kavinė, nedidelių valčių, motorinių ir burinių laivų uostas.

Kanalo krantinės lygyje statomi komerciniai ir visuomeniniai pastatai, kiek įleisti į reljefą, ant kai kurių pastatų stogų būtų vietos automobiliams. Pietinė salos dalis skirta ramiam poilsiui, čia taip pat numatyti paplūdimiai.

Vertinimo komisijos nuomone, šio projekto privalumas - pastatų abipus kanalo kuriama amsterdamiška nuotaika, patrauklus pėsčiųjų tiltas į kitą Nemuno krantą. Tačiau vertintojai atkreipė dėmesį, kad visuomeninis objektas su daugybe funkcijų nedera su kanalo užstatymu.