Ne tvoros aukštis ir net ne sklypo ribų peržengimas įplieskė Gurių Sodų 21-ojoje gatvėje gyvenančių kaimynų nesantaiką. Ietys laužomos dėl elementarios tvarkos. Kas teisesnis: prieš beveik pusę amžiaus šaknis soduose įleidę pensininkai ar prieš kelerius metus įsikėlę naujakuriai?

Turtuolių diktatas?

"Mes su žmona esame pensininkai, gyvename savo rankomis iš atliekų pasistatytame name Gurių soduose. Man 64-eri, žmona truputį vyresnė, bet vis dar graži. Mėgstame oro vonias, ypač kai taip karšta.

Kokiu atstumu metrais nuo sklypo ribos padoru būti nuogam ir nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų? Klausimas itin aktualus, nes artimiausi kaimynai mus nuolat kaltina įstatymų pažeidimais. Kaip turėčiau tvarkytis savame sklype, kad ir man būtų patogu, ir kaimynui priimtina?" – laiške redakcijai teiravosi vilnietis Vidmantas Misevičius.

Be to, jis kėlė ir socialines problemas, girdi, kaip pensininkams, ypač rusakalbiams, nesijausti diskriminuojamiems tarp vis labiau sodų bendrijoje įsigalinčių turčių? Laiškas adresuotas ne tik "Vilniaus dienos" redakcijai, bet ir sostinės vicemerui Romui Adomavičiui.

"Būtinai atsakysime, įstatymas mus įpareigoja atsakyti net į pačius kvailiausius klausimus. Dažniausiai miestiečiai laiškuose aprašo rimtas problemas, gaunu ir pagalbos prašymų. Klausimų spektras labai platus, tačiau toks kaip pono Vidmanto man pasitaikė pirmą kartą", – nuostabos neslėpė vicemeras.

Sklypą "iškastravo"

Antradienį Misevičių namuose dienraščio žurnalistai buvo ne vieninteliai svečiai. Gurių soduose gyvenančius sutuoktinius lankė ir inspektorius iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Misevičių žodžiais tariant, juos dėl esą neleistinų statybų vėl apskundė nedraugiškai nusiteikęs kaimynas – Aurelijus Samulėnas.

V.Misevičiaus teigimu, tai gal jau dešimtas inspektorių iš įvairiausių institucijų vizitas – prie komisijų savo kieme šeima spėjo priprasti. "Kaimynas skundžiasi, kad mano sklypas ne pagal jo skonį sutvarkytas.

Kaimynė mane, atsiprašant, apšūdino, kad iki šiol negaliu nusiprausti: vis kartoja: "Tu šūdas! Tu šūdas!" O patys savo sklypą kaip iškastravo – visus medžius iškirto, krūmus išrovė, pievutę skuta dukart per savaitę. Man atvirai pasakė, kad išguis. Kai statėsi, tai "kaimyne, paskolink tą, paskolink aną", o dabar gąsdina, kad "sutvarkys". Nieko nėra baisiau už agresyvius naujakurius", – širdį liejo V.Misevičius.

Atsivežė per vestuves

"Su kaimynais viskas buvo gražu. Tačiau vieną dieną jiems ėmė kliūti tas sąvartynas ir pradėjo rašyti skundus", – į sutuoktinio pasakojimą įsiterpė žmona Grytė.

"Koks sąvartynas, suprask, jūsų namai?" – perklausėme. "Oooo, kaip greitai jūs viską suprantate! Štai žiūrėkite, aš su vestuvine suknele prie šios namo sienos. Atvežė mane ir suokė: "Pastatysiu tau rūmus." Patikėjau. Praėjo 40 metų – vis dar stato. Bet kur man jį dabar padėti?" – rodydama vestuvių dieną darytą nuotrauką svarstė G.Misevičienė ir pakštelėjo sutuoktiniui į skruostą.

Šis nuraudęs prabilo: "Supraskite, aš be jos negalėčiau, ji man būtinai reikalinga. Mano gyvenimo moteris: sugyvenom sūnų, dukrą, dabar turime šešis anūkus."

Tai kodėl mylimai moteriai žadėto namo per kelis dešimtmečius niekaip nepastato, kas trukdo? "Pajamos, laikas, poetiška prigimtis... Aš dar ir tokiais dalykais užsiimu", – padėdamas ant stalo savo sukurtų eilėraščių knygelę vardijo V.Misevičius. Be to, visam laikui gyventi į sodą sutuoktiniai persikėlė vos prieš kelerius metus, kai butą Baltupiuose paliko dukrai. Iki tol tik vasarodavo.

O gal prireiks...

"Prie to židinio prasidėjo mūsų gyvenimas..." – švelniai žvelgdamas į žmoną užsisvajojo V.Misevičius. "Jis pats tą židinį pastatė. Mano vyras – labai techniškas žmogaus, daug ką savo rankomis sumeistrauja", – sutuoktinį gyrė ponia Grytė.

"Šias sūpynes suvirinau iš metalo atliekų. Štai šį vamzdį parsinešiau, kada nors, kai pastatysiu pirtį, jo prireiks. Beje, pirties priestatas – iš plytų, kurioms metų kiek man. Parsivežiau, kai griovė gamyklą. Žiūrėkite, kokios durys – rankų darbo. Man jų dabar nereikia, bet kur nors įstatysiu, negi tokį gražų daiktą išmesi? Aš iš esmės nieko į sąvartyną neatiduodu", – vedžiodamas po savo valdas pasakojo V.Misevičius.

Kol kas iš dalies įrengtas tik pirmas namo aukštas – du miegamieji. Tualeto ir vonios nėra, nors iš kažin kur gauta kriauklė ir unitazas jau laukia savo valandos. Namo priestate, ateities pirtyje, stovi daiktų prikimšta skalbyklė. "Ji neveikia", – paaiškino ponia Grytė.

Kol gražiuoju, tol ramus

Iš esmės visas Misevičių kiemas užgrūstas statybinėmis medžiagomis: akmenimis, plytomis, į stirtas sukrautomis lentomis, geležiniais vamzdžiais ir strypais. "Metalas kainuoja. Tai – mano priedas prie pensijos", – verslumo gyslelę atskleidė V.Misevičius. Tačiau atrodo, kad ir su tuo metalu šeimininkui sunku atsisveikinti, ką ir kalbėti apie daugybę rakandų, daiktų nuolaužų, paskirų detalių, kurių kitas atsikratytų net nemirktelėjęs.

Kaip pats šeimininkas vertina tvarką savo sklype? "Ko norėti, vyksta namo rekonstrukcija. Čia – statybų aikštelė. Savo sklype juk išsitenku, – kaltinimus netvarka atrėmė pensininkas ir pridėjo kaimynams taip pat turįs pretenzijų. – Parašiau skundą dėl jų šuns – palaidas, be antsnukio laksto, loja dieną naktį. Yra mane užpuolęs, anūkę – išgąsdinęs. Ką ir sakyti, kad patvoryje pridergia, o žiemą visas sniegas vien išmatomis nusėtas. Tylėjau, kentėjau, kol jie mane komisijomis pradėjo terorizuoti ir net anūkus apskundė, kad nuogi laksto po kiemą."

"Kol gražiuoju, mano vyras ramus, bet šiaip – cholerikas. Jei kas, tik plykst plykst", – įsiterpė G.Misevičienė.

Už netvarką gresia bauda

Į Gurių Sodų 21-ąją gatvę prieš šešerius metus įsikėlę Samulėnai tikina iš pradžių su kaimynais bandę sugyventi taikiai ir tartis gražiuoju. "Sakėme, pone Vidmantai, gal susitvarkytumėte? Bet jis vis pasiteisindavo, kad rankos per trumpos. Žiūrime, krūvos jo kieme auga kaip ant mielių, pasiūlėme atsitverti tvora – susitarėme. Tačiau plytos ir lentgaliai jau praaugo tvorą.

Kaimynai ką nors stato, ponas Vidmantas su karučiais aplink sukasi ir klausia, gal jiems ko nereikia. Mane siaubas ima pro langą matant, kaip jis viską tempia namo. Kaimynai šiltnamį nugriovė, o jis pas save pastatė, plytomis uždengė. Kantrybė trūko, kai Misevičių nuotekos į mūsų kiemą pradėjo bėgti. Tada jau nusprendėme, kad gana kalbų, ir kreipėmės į įvairias institucijas", – situaciją iš savo pusės nušvietė Vytautė Samulėnienė.

Po Samulėnų skundo Misevičių namuose liepos 15 d. lankėsi Vilniaus miesto Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai. Jie nustatė, kad sklypas neatitinka tarybos patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių. Misevičiams surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Jei sutuoktiniai neapsikuops iki kito pareigūnų vizito, jiems gresia bauda nuo 20 iki 2 tūkst. litų.

Rūpinasi vaiko saugumu

V.Samulėnienė atkreipė dėmesį, kad vadinamosios namo rekonstrukcijos V.Misevičius aktyviau ėmėsi išėjęs į pensiją. "Tai pastato, tai pagriauna – čia kaip liga. Pikčiausia, kad be jokių projektų, apsiriboja supaprastintu statybos leidimu. Aplinkui visi baisius pinigus moka, kad dokumentai būtų sutvarkyti, o čia žmogui jokie įstatymai negalioja", – stebėjosi naujakurė.

Moteris prisipažino nuogąstaujanti dėl savo mažamečio vaiko ir turto saugumo.

"Pažiūrėkite, balkonas ant ko pakabintas, bet kada gali nukristi. O matytumėte, kaip kaminai žiemą rūksta – nežinia, ką ten degina, bet žiežirbos tik laksto į šalis. Mūsų namas medžiu apkaltas, baisu, kad neužsidegtų, mes tik stebime, į kurią pusę vėjas pučia... Pas juos juk nėra jokios priešgaisrinės sistemos, antisanitarinės sąlygos.

Atvažiavę pareigūnai negali patikėti, kad šiais laikais žmonės taip gyvena. Mes ne pyktis, bet elementarios tvarkos norime. O ponas Vidmantas eina ir skelbia visiems, kaip niekšai naujakuriai senukus iš sodų veja", – atsiduso V.Samulėnienė.

"Yra racijos kaimynų kalbose", – šypsodamasis galiausiai pripažino ir pats V.Misevičius. Vyras pats supranta, kad jo valdos neblizga. Tačiau ką daryti, jei kitaip gyventi nemoka, jei viskas atrodo vertinga ir panaudotina – jei ne šiandien, tai kada nors.

Marius Švaikauskas, Savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas:

Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nustato, kad net privataus asmens sklypas turi būti prižiūrėtas ir tvarkingas. Administracinių teisės pažeidimų protokolas savininkui gali būti surašytas net už nenupjautą, virš galvos užaugusią žolę.

Daiktai, statybinės atliekos turi būti tvarkingai sandėliuojami. Lauko tualetai valomi. Žinoma, tvarką įvertinti gana subjektyvu, tačiau darbuotojai stengiasi neįsivelti į kaimynų tarpusavio konfliktus ir žiūrėti objektyviai, vadovautis protingumo principais.

Skundų, kai kaimynas skundžia kaimyną dėl netvarkos, sulaukiame daug, didžiuma jų ne iš piršto laužti, pasitvirtina. Tačiau bent pusė skundų išsprendžiama netaikant administracinių sankcijų – įspėti žmonės susitvarko per kelias dienas ir problemos išsisprendžia.