Šaltinių vandenys traukia vilniečius kaip magnetas. Savaitgaliais dažnas vilnietis užsuka pasisemti pakeliui tekančio Dvarčionių šaltinio vandens. Tik ar tikrai jis tyresnis už tą, kuris bėga iš čiaupo?

Tikisi geresnės kokybės

Tikinčių magiška vandens galia gausybė kaip ant delno matėsi ilgąjį Vėlinių savaitgalį.

Tomis dienomis ne vienas vykdamas aplankyti artimųjų kapų į Kairėnų kapines iš tolo pastebėjo su plastikiniais buteliais išsirikiavusių žmonių eilę. Jie sklidinai pildėsi ne tik vaisvandenių butelius, bet ir didesnės talpos, dažniausiai 5 l, indus.

Laukiant eilėje prie iš žemės trykštančios vėsaus vandens versmės prabėgdavo ne mažiau kaip pusvalandis. Prie šaltinio atvykdavo ir nuolatiniai „klientai“, ir smalsumo vedami atsitiktiniai lankytojai.

Pirmuosius dažniausiai atgena įsitikinimas, kad šaltinio vanduo geresnės kokybės nei tas, kuris teka namuose. Tačiau ar iš pažiūros grynas ir skaidrus šaltinio vanduo iš tikrųjų sveikesnis už bėgantį iš čiaupo?

Knibžda bakterijos

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė atkreipė dėmesį, kad žmonių įsitikinimai neretai prasilenkia su realybe.

"Bendrąja prasme tikrai nėra gera išeitis apsirūpinti šaltinių vandeniu buitiniam vartojimui, juolab kad Vilniuje vanduo iš čiaupo yra labai geros kokybės. Žmonės mėgsta mistifikuoti šaltinių vandenį, teikia jam stebuklingų galių. Tačiau mes visada pabrėžiame, kad tokių šaltinių vandens kokybė labai nepastovi.

Šuniukas ar katinukas ką nors padaro, ir vanduo jau užteršiamas. Prieš kelerius metus buvo dizenterijos protrūkis, kai statybininkai atsigėrė iš šaltinio Rasų gatvėje. Kai šaltinius mes tirdavome, nuolat rasdavome infekcijų sukėlėjų", – pasakojo A.Razmienė.

Už vandens kokybės tyrimus nuo 2000 m. atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau ji tiria tik oficialius geriamojo vandens šaltinius. Į žemės paviršių išsiveržiantys šaltiniai neįteisinti, todėl oficialiai jų kaip ir nėra.

Svarstyta, kad šaltiniais turėtų rūpintis ir savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, tačiau jis tiria tik tuos vandens telkinius, kuriuose žmonės maudosi. Tirti vandens kokybę pagal funkcijas jam nepriklauso.

Hidrologai irgi pritaria, kad šaltinio vandens pervertinti nereikėtų. Netgi jie nežino, kiek versmių yra Vilniuje. Spėjama, kad jų skaičius gali siekti kelias dešimtis. Maždaug prieš dešimtmetį Lietuvos geologijos tarnyba surado ir išsamiai ištyrė 27 šaltinius.

Anuomet teko pripažinti, kad nė vienas šaltinis nebuvo visiškai švarus – rasta ir nitratų, ir bakterijų. Dvarčionių šaltinis buvo įvertintas bene geriausiai: jis vandenis renka miške, kur teršalų beveik nėra.Pasitiki rekomendacijomisPrie šaltinio sutiktas 60 metų vilnietis Petras sakė, kad pasisemti šaltinio vandens – jo ritualas. Su dviem tuščiomis kelių litrų talpos taromis rankose vyriškis atrodė gana kukliai.

„Pasisemiu trims dienoms, ilgai juk nelaikysi. Geriame su žmona – tik gryną. Verdame vandenyje iš krano“, – pasakojo Giedrakalnyje gyvenantis Petras. Stebuklingomis šaltinio galiomis jis netiki, tačiau vandens tyrumas vyrui abejonių nekelia.

29 metų Aurimas prie Dvarčionių šaltinio atvažiavo net iš Pašilaičių. Šaltinio vandenį jo šeima geria jau apie dvejus metus. Visi jaučiasi gerai, sveikata nesiskundžia. „Vandens kokybės niekada netyriau, pasitikiu draugų, pažįstamų rekomendacijomis“, – šypsojosi keliolika litrų šaltinio vandens namo parsigabensiantis jaunas vyras.

„Niekas nesistumdo ir nepyksta, jei ilgiau leidiesi vandenį. Visokių žmonių čia atvyksta – vieni su keliais mažais buteliukais, kiti su didžiulėmis talpyklomis, bakais. Palaukiam“, – pasakojo Aurimas. Gerų atsiliepimų jis girdėjęs ir apie šaltinį Antakalnyje.

Vingrių, Žiupronių, Minutės, Dvarčionių, P.Vileišio, Žvėryno malūno, Verkių, Jeruzalės, Kairėnų, Trakų Vokės bei Spalvoti šaltiniai yra vieni žinomiausių ir dažniausiai miestiečių lankomų versmių.