Politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad kai kurie Kauno politikai jau gyvena kitais metais vyksiančių savivaldybės tarybų rinkimų ritmu, kuris dar labiau pasijaus rudenį.

– Ar jau pastebite pasirengimo kitąmet vyksiantiems rinkimams požymių?

– Kaune rinkimų kampanijos ženklai pasirodė anksčiausiai, palyginti su kitomis Lietuvos vietovėmis. Socialdemokratai miesto taryboje pakeitė savo poziciją ir neberemia Sėkmės koalicijos. Opozicijos konfrontacija valdančiųjų partijų atžvilgiu intensyvėja. Kaune partijos tikisi gauti didesnę rinkėjų paramą dėl bendros situacijos valstybėje. Konservatorių reitingas aiškiai mažėja visoje Lietuvoje. Kaune, matyt, irgi nebus išimtis. Šitie rinkimai opozicinėms partijoms žada, kad vietos gerokai persiskirstys. Tikrasis pasirengimas vietos rinkimams prasidės rudenį.

– Kai kurie politikai teigia, kad bandymai rodytis viešai dabar neduos rezultatų per rinkimus, nes iki jų dar daug laiko, o efektyviausia yra reklamuotis likus mėnesiui iki rinkimų. Kaip vertinate tokią poziciją?

– Manau, kad mėnuo iki rinkimų yra pats blogiausias laikas. Tuo metu pasirodyti nori visi, ir rinkėjui labai sunku susigaudyti, į kurią partiją žiūrėti. Paprastai rinkimuose laimi tie, kurių kampanijos yra ilgesnės. Lietuvoje apskritai labai aiški tendencija tiek prieš Seimo, tiek prieš savivaldos rinkimus – rinkimų kampaniją pradėti gerokai anksčiau, negu numato rinkimų įstatymai. Oficialiai agitacijai skiriamas mėnuo iki rinkimų. Pas mus agitacija trunka apie 6–9 mėnesius, bet kai kurios partijos ar pavieniai politikai pirmuosius žingsnius gali žengti ir prieš metus. Tokia yra tikrovė. Žinoma, Lietuva nėra Amerika, kur porą metų vyksta agitacija.

– Kaip ekstravagantiškos, šou elementų turinčios rinkimų kampanijos veikia rinkėjų nuomonę?

– Rinkėjų nuomonė ir nuotaikos yra inertiškos. Jeigu partijos reitingas pradeda augti, ir kelis mėnesius stebime populiarumo didėjimą, arba priešingai – mažėjimą, galima sakyti, kad susiformuoja tendencija. Palankumas arba nepalankumas tai partijai didės nepriklausomai nuo kažkokių ekstravagantiškų veiksnių. Nebent politikai ar partija įpultų į didžiulius skandalus. Jeigu skandalų nėra, reitingas kyla, pradžioje sukurta intriga duoda dividendus ir sustiprina partijos populiarumą.

Rinkėjų nuomonė nepasikeičia staiga, reikia bent 3–4 mėnesių. Kaune būtų dar didesnė intriga, jeigu Seimas būtų priėmęs sprendimą rengti tiesioginius merų rinkimus. Tuomet akivaizdu, kad Artūras Zuokas būtų vienas kandidatų. Tačiau ir dabartinėje situacijoje neatmesčiau galimybės, kad A.Zuokas gali nuspręsti dalyvauti rinkimuose į Kauno tarybą savo partijos sąraše. Šiuo atveju reikėtų ilgos ir nuoseklios rinkimų kampanijos, kad būtų suformuotas palankus įvaizdis ir išaugtų partijos populiarumas.

– Ne paslaptis, kad įvairūs šou suvilioja, tačiau neturi nieko bendra su tiesioginiu politiko darbu. Kaip rinkėjui neužkibti ant paprasčiausio politikų reklamos kabliuko?

– Labai svarbu, ar žiniasklaida padės rinkėjui susigaudyti, kas yra kas. Lietuvos politikoje rinkėjai sprendimus priima be informacijos. Pirmiausia pats rinkėjas turi norėti gauti informacijos, kas yra kas, ir ką daro, rodyti dėmesį politikai. Kita vertus, žiniasklaida turi būti ne agituojanti ir reklamuojanti partijas bei politikus, o informatyvi. Pati žiniasklaida turėtų inicijuoti problemines diskusijas, žurnalistinius tyrimus, o ne tenkintis tik elementariu informavimu: A pasakė taip, o B – taip. Yra daug veiksnių, kurie gali paveikti rinkėjų pasirinkimą. Dalis rinkėjų Kaune turi aiškias preferencijas ir akivaizdu, kad artimiausioje perspektyvoje jie rems Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatus. Tačiau Seimo rinkimai parodė, kad šiai partijai simpatizuojančių rinkėjų Kaune sumažėjo.

– Kurios partijos, jūsų manymu, gali tikėtis sėkmės Kaune kitąmet vyksiančiuose rinkimuose?

– Konservatoriai, socialdemokratai. Šansų turi abi liberalų partijos – Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga. Liberalcentristai, be abejo, sieks revanšo. Kaunas kartais nustebina pasirinkdamas kai kurias smulkias partijas – Laisvės sąjungą, partiją "Jaunoji Lietuva". Kol kas nėra aišku, ar Jungtinis demokratinis judėjimas apsispręs dalyvauti vietos politikoje. Jie, ko gero, turi galimybių gauti paramą per rinkimus, nes yra nauji, dar nedalyvavę politikoje. Rinkėjai balsuoja už naujienas, nors tokių balsų mažėja. Visos radikaliai kritikuojančios esamą valdžią partijos turi aukštus reitingus, nes visuomenėje vyrauja nepasitenkinimas esama situacija.

Ar  šiuose rinkimuose gali būti daug neigiamos informacijos pylimo ant konkurentų arba vadinamųjų juodųjų technologijų? Į šį klausimą atsakymą rasite penktadienio "Kauno dienos" numeryje.