Kitokia eismo sistema aplink aikštę, kitokio formato renginiai kauniečiams, sekmadieninis ūkininkų turgelis - apie tokius artimiausius planus prabilo vos tris mėnesius gyvuojanti Rotušės aikštės draugija.

Tramdys jaunimą ir automobilius

Pernai lapkričio pabaigoje įsteigtos Rotušės aikštės draugijos aktyvistai ruošia miesto valdžiai ne vieną pasiūlymą, kaip pagyvinti Senamiestį ir padaryti jį patrauklų miestiečiams.

„Pernai svarstėme, kad reikėtų keisti eismo sistemą aplink aikštę. Reikėtų kaip eksperimentą dviems savaitėms uždrausti tranzitinį eismą per aikštę Aleksoto link“, - priminė miesto ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius. Draugijos steigėjai ir jai priklausantys nariai įsitikinę, kad ypač intensyvus automobilių srautas aikštei ir aplink stovintiems istoriniams pastatams kenkia, todėl svarstoma galimybė drausti miestiečiams važiuoti per aikštę tranzitu. Tokį pasiūlymą draugija ketina teikti savivaldybės Transporto skyriui.

Taip pat svarstoma galimybė keisti apmokestinimo už automobilių stovėjimą Rotušės aikštėje tvarką. Kaip viena iš priežasčių, kodėl reikia tai daryti, - vakarais su automobiliais į aikštę suvažiuojantis jaunimas, kuris neretai triukšmauja, vartoja alkoholį, šiukšlina. Tikimasi, kad apmokestinus automobilio stovėjimą Rotušės aikštėje iki 22 ar 23, pavyks sutramdyti jaunimą. 

Į draugiją susibūrę Rotušės aikštės verslininkai, menininkai, įvairių įstaigų vadovai įsitikinę, kad jų siūlomiems projektams savivaldybė nepajėgs atsispirti. „Jeigu lauksime, kol savivaldybė parengs kokį nors projektą, nieko gero nebus“, - atvirai pareiškė restorano „Medžiotojų užeiga“ savininkas Ričardas Mačiulaitis.

Renginiai - be scenų

Kad jų idėjos nelieka vien kalbomis, draugijos nariai įrodė pasiūlydami Rotušės aikštės ir pagrindinės miesto eglės papuošimą Kalėdoms. „Aikštės ir eglės puošimo akcija mus ypač „sucementavo“, - džiaugėsi R.Mačiulaitis.

Rotušės aikštės draugijos nariai pripažįsta, kad miesto baltąja gulbe vadinamame pastate vykstančios civilinių santuokų ceremonijos yra neatsiejama pačios rotušės ir visos aikštės dalis, viliojanti užsienio turistus. Vis dėlto, galvojama apie tai, kaip šį svarbiausią Kauno pastatą dar labiau atverti visuomenei.

„Galima galvoti apie aikštėje vykstančių renginių formato keitimą. Galbūt galime atsisakyti didelių ir brangiai kainuojančių scenų, ir pagalvoti apie visiškai kitokią renginio režisūrą“, - pasiūlė Ryšių istorijos muziejaus vadovė Giedrė Mikaitienė. Jos manymu, reikėtų ieškoti ir kitokių prekybos formų švenčių ir renginių metu.

Tvartų aikštėje neliks

Rotušės aikštės draugija gana kritiškai pasisako apie prekybinius namelius, kurie po pasibaigusios kalėdinės prekybos tebestovi iki šiol. „Tie mediniai šedevrai ypatingai darko aikštės vaizdą, nes neturi nieko bendro su ja. Prakartėję kaip tvartelį pateisinu, nes ten - kūdikėlis, avytės, bet su tais prekybiniais tvarteliais reikia ką nors daryti“, - įsitikinusi dailininkų sąjungos Kauno skyriaus atstovė Dalia Draugelienė.

Draugija taip pat siūlo apsvarstyti galimybę Rotušės aikštėje leisti prekiauti ūkininkams. Įvairiose miesto vietose veikiantys ūkininkų turgeliai, kuriuose prekiaujama pačių ūkininkų auginta ir pagaminta produkcija, Rotušės aikštėje galėtų įsikurti sekmadieniais. Sekmadieniais į senamiesčio bažnyčias suvažiuoja daug miestiečių, todėl ūkininkų turgelis būtų patrauklus ir tęsiantis senąsias tradicijas.

„Pavienių idėjų būdavo ir anksčiau. Tereikėjo tik nedidelio stumtelėjimo, kad sudėtume jas į krūvą“, - pastebėjo K.Ignatavičius. Jis priminė Rotušės aikštėje ne vienos miestiečiams rengtos akcijos idėjos autoriaus Všį „Skliautų miestas“ vadovo Ąžuolo Gaižučio mintį: „Svarbu, kad kiekvienas padarytume bent po vieną darbą“.

„Tik nekalbėkime, kad Rotušės aikštėje reikia ką nors gaivinti. Viskas, kas numirę, jau palaidota. Reikia dirbti, kad aikštė ir Senamiesti toliau gyvuotų“, - atkreipė dėmesį draugijos narys antikvariato „Kolekcija“ savininkas Antanas Zurba.