Viešojo transporto bilietų e. sistemos įvedimui ruoštasi ne vienerius metus, ji testuota mėnesį laiko, tad tikėtis sklandaus starto – pagrįstas gyventojų lūkestis. Jis buvo visiškai nepatenkintas.

Viešųjų ryšių ir krizinių situacijų valdymo specialistai tikina, jog pirmoji reagavimo į susidariusią krizę taisyklė yra pripažinti problemą. Geriausia – patiems pirmiesiems, apie ją dar nė neparašius žiniasklaidai ir nepranešus naujienų agentūroms ar tokioms įstaigoms, kaip policija, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitoms.

Jeigu taip būtų elgusis savivaldybė e. sistemos krizės atveju, galimai būtų užsidirbusi nors kiek empatijos. Žmonės, žinoma, pabumbėtų dėl nesklandumų. Tačiau didelio pykčio nebūtų.

Tačiau pasukta visai priešingu keliu. Ryšių su visuomene atžvilgiu – šunkeliu. Apie nesklandumus įsigyjant e. bilietus, „Vilniečio kortelę“, ieškant popierinių bilietėlių redakcijoms pranešinėjo patys gyventojai. Žiniasklaida, reaguodama į gyventojų rūpesčius, žinoma, privalėjo analizuoti situaciją.

Tuo tarpu iš savivaldybės dangoraižio pirmosios žinios skambėjo tarsi iš kito pasaulio – idealaus ir be rūpesčių.

Trečiadienis: „Iki 17 val. visos šiandien veikiančios bilietų platinimo vietos – spaudos kioskai, – atnaujino programinę įrangą ir platina naujuosius elektroninius bilietus.“

Ketvirtadienis: „Bilietų platintojai informuoja, kad šiandien 9 valandą veikė visos bilietų platinimo vietos.“

Ketvirtadienis: „Per trečiadienį ir ketvirtadienį išplatinta apie 2,5 tūkstančio Vilniečio kortelių. Naujosios kortelės neturintys keleiviai ir toliau be trukdžių naudojasi viešuoju transportu.“

Suprantama, pranešimus rašantys viešųjų ryšių atstovai ne patys sugalvoja bendrą tokios retorikos koncepciją. Kaip ir, greičiausiai, ne savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas. Pagrindinis už krizės suvaldymą ir komunikaciją su visuomene atsakingas aparatas visuomet yra aukščiausia valdžia, šiuo atveju – sostinės meras Artūras Zuokas.

Jo paties pasirinktas reagavimo į problemą būdas pasako viską. Savo paskyroje socialiniame tinklapyje jis žiniasklaidos pranešimus apie keleivių problemas išvadino dramatiškais, ir, nufotografavęs vieną laimingą vilnietį, kuriam pavyko gauti „Vilniečio kortelę“, paprašė gyventojų „pagalbos“ – nuotraukų iš sėkmingai veikiančių taškų.

Nuotraukų meras nesulaukė, bet sulaukė virš dviejų šimtų komentarų, kuriuose vilniečiai vardijo daugybę sunkumų ir dėl to patiriamus nuostolius trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį. Jeigu senučiukai, kurie vietoj 0,40 lito kainavusio bilieto nuvažiuoti į turgų turėjo mokėti 3,5 lito perkant bilietėlį iš vairuotojo, naudotųsi internetu, komentarų tikrai būtų dar daugiau.

Kokia mero reakcija? Jokia. Tik vakare savivaldybės išplatintas pranešimas, kad „Vilniečio korteles įsigijo jau 2,5 tūkstančio keleivių“.

Situaciją, galima manyti, šiek tiek kreivai vertina tie, kurie galvoja, kad žinutės merui yra „verkimas dėl nieko“. Įvardyti problemas yra būtina, nes kitaip neįmanomas jų sprendimas. Juo labiau normalu įvardyti problemas, jeigu tau, kaip buvo taip įprasta prieš daugiau nei dvidešimt metų, atkakliai aiškinama, kad pilka yra balta, o problemų nėra arba jos – susapnuotos.

Viešųjų ryšių skyrius, vėlgi, į siunčiamus klausimus net žurnalistams atsako kopijuodami pranešimų spaudai dalis, neatsakant į tiesioginius klausimus.

„Sistema buvo testuojama ir rengiamasi tam mėnesį laiko. Kodėl nepasiruošus iki galo buvo startuota? Kodėl keleiviai dėl to turi patirti nuostolių? Kaip jie gali būti kompensuoti?“ „Diegiant tokio dydžio sistemą ir naują įrangą, tokie laikini sistemos derinimo darbai yra natūralūs ir yra taisomi nedelsiant, todėl atsiprašome gyventojų už patiriamus nepatogumus“, - atsakyme cituojamas G.Bliuvas.

Tai tokia kompensacija – atsiprašymas. Toks, tikėtina, bus ir gyventojų atsakas į komunikaciją „skuduru per veidą“ – visiškas reitingų minusas. Atsiprašome.