Kauno savivaldybė reikalauja, kad Vytauto Didžiojo tilto transporto mazgą ketinanti uždaryti  "Kamesta" laikytųsi sutarties, kurią pati vienašališkai nutraukė.

"Kauno diena" rašė, kad Vytauto Didžiojo tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą įrengusi statybų bendrovė "Kamesta" iš savivaldybės beveik dvejus metus nesulaukia suderėto koncesinio mokesčio. Todėl bendrovė žada imtis drastiškų priemonių - uždaryti visą mazgą, dėl ko sutriktų eismas mieste.

Po rašinio Kauno savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame ramina kauniečius ir teigia, kad "Kamesta" negali uždaryti transporto mazgo, nes to neleidžia koncesijos sutartis.

"Pagal koncesijos sutartį, ši bendrovė neturi teisės kaip nors riboti eismą transporto mazge", - rašoma pranešime.

Pranešime pamiršta paminėti, kad šią koncesijos sutartį pati savivaldybė vienašališkai nutraukė rudenį.

"Savivaldybė nemoka, nevykdo sutarties, nesilaiko įstatymų ir rėkia, kad kažkas kitas to nedaro", - stebėjosi "Kamestos" interesus atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas.

Pasak G.Černiausko, transporto mazgo savininkė "Kamesta" nesipurto įsipareigojimų prižiūrėti šį kelio ruožą, tačiau už tai bendrovė jau beveik dvejus metus negauna jokių lėšų, o už savo pinigus prižiūrėti transporto mazgą neturi galimybių, todėl vienintelė išeitis - jo uždarymas.

Valdininkai aiškina, kad eismą galima uždaryti tik savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tai numato įstatymas. G.Černiauskas atkerta, kad tas pats įstatymas byloja, jog už kelio priežiūrą turi būti atsiskaityta, o saugaus eismo negalintis užtikrinti kelio ruožo savininkas jį turi uždaryti.

"Kamesta" viską padarys pagal įstatymą. Jo nesilaiko ne bendrovė, o savivaldybė", - sakė G.Černiauskas.

Advokatas įsitikinęs, kad vienintelė išeitis iš susidariusios padėties - derybos dėl transporto mazgo išpirkimo. Tačiau savivaldybės vadovai jokio noro derėtis neišreiškė.

Beje, antradienį „Kamesta“ prieš savivaldybę iškovojo nedidelę pergalę. Bendrovė ir savivaldybė taip pat teismuose ginčijosi dėl Nemuno krantinės įrengimo. Pasak miesto valdžios, darbai galėjo būti vykdomi neteisėtai. Tačiau antradienį Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad savivaldybė bendrovei turėtų sumokėti 4,7 mln. litų ir delspinigius bei padengtų palūkanas bankui.