Valstybės kontroliuojamos naftos produktų krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ gegužės 29-ąją žada paskelbti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.

Išnagrinėjus galimus variantus, įvertinus aplinkosaugos, žemėtvarkos ir ekonominius veiksnius, numatyta ir optimaliausia terminalą pietinėje uosto dalyje su magistraliniu dujotiekiu jungsiančio dujų vamzdyno trasa - maždaug 3 km ilgio dujotiekio atkarpą, išgręžus giluminius horizontalius gręžinius, siūloma kloti Kuršių marių dugne, ne mažiau kaip 20 metrų gylyje, pirmadienį rašo savaitraštis „Veidas“.

Taip, pasak ataskaitą rengusios bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidento Aido Vaišnoro, būtų kur kas mažiau pakenkta marių ekologijai nei kasant tranšėją dugno grunte įprastu būdu.

Kompanijų, kurios galėtų parengti 700 mm diametro dujotiekiui būtiną beveik metro skersmens gręžinį, Europoje tėra kelios, o ir kainuotų jų paslaugos nepigiai. Dirbant šiuo metodu, vamzdis būtų suvirinamas ir išbandomas krante, tuomet užsandarinamas iš abiejų pusių ir tiesiog „įveriamas“ į parengtą gręžinį. Pasirinkus tokį variantą, būtų išvengta žemėnaudos apribojimų Smeltės pusiasalyje, kuriame veikia Jūrų perkėlos terminalas bei numatoma kitų uosto terminalų veikla.

Sprendimą dėl PAV ataskaitos ketinama gauti ne vėliau kaip šių metų rugsėjį. Tuomet būtų apsispręsta ir dėl konkrečios terminalo vietos bei dujotiekio trasos maršruto.

Tam teks gauti keturiolikos suinteresuotų institucijų pritarimą. Kadangi ataskaitoje vertinami tiek pietinės uosto dalies, tiek Būtingės terminalo vietos variantai, PAV subjektais laikomos net keturios savivaldybės - Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos ir Kretingos rajono.

Viešus SGD terminalo PAV ataskaitos svarstymus ketinama pradėti antroje birželio pusėje. Svarstymai vyks ir Latvijoje, nes SGD terminalo įrengimo Būtingėje variantas reikalautų kaimyninės valstybės pritarimo.

„Tačiau nemanytume, kad leidimą gauti būtų nerealu. Mat Latvijoje šalia Lietuvos pasienio ganėtinai daug žemės prisipirkę lietuviai, kurie tokio terminalo atsiradimą vertina pragmatiškai“, - teigia A.Vaišnoras.

Papės regiono, kuriame veikia „Natūra 2000“ reikalavimais saugomas gamtos parkas, valdininkai baiminasi, kad jų pajūris nevirstų „antrąja Melnrage“ ir nenukentėtų dėl pakrantės smėlynų išplovimo. Latviai skaičiuoja, kad netgi atokiau stovintys palyginti kuklūs Šventosios uosto molai per beveik šimtmetį padėjo išplauti apytiksliai 300 ha Latvijos teritorijos. Ne veltui kaimynų atstovai jau prieštaravo ir grandioziškiausiam iš kelių pateiktų Šventosios uosto atstatymo projektui.