Kaimiško „gyvo“ alaus meka – Šv. Stepono ir Polocko gatvėse įsikūrę alaus barai „Šnekutis“ – savo lankytojams dovanoja tikrą šventę: iki pat Naujųjų metų pusės litro alaus bokalas svečiams atsieis vos 4 litus.

„Kiekvienas galės girtis: „Ir aš ten buvau, alų, midų gėriau, per ūsus tekėjo“, – pro savo vešlių ūsų kupetą juokėsi „Šnekučio“ šeimininkas Valentas Vaškevičius. Ūsai – jo šeimyninio alaus barų verslo vizitinė kortelė. Būtent iš jų „Šnekučio“ svečiai pažįsta alinės šeimininką – visada gerai nusiteikusį ir pasiruošusį patarti, kokią naują kaimiško alaus rūšį išbandyti. Iš viso abiejuose baruose galima rinktis net iš 15-os variantų: ko nepaskanavai Šv. Stepono gatvėje, gali paragauti Užupyje. 

Nuolatinius klientus V.Vaškevičius pažįsta ir jiems dar nespėjus peržengti slenksčio jau žino, ko įpilti. „Tiems, kurie užmiršta, koks alus buvo skaniausias, siūlau vėl išbandyti nuo pradžių“, – šypsojosi „Šnekučio“ savininkas. Kai alaus bokalas tekainuoja 4 litus, išmėginti galima daug ką. 

„Mūsų klientas – daugiausia veržlus, eksperimentuoti nevengiantis studentas. Tiesa, ne labai turtingas. Todėl ir sumažinome alaus kainą litu – solidarizuojamės“, – pasakojo V.Vaškevičius, pirmasis į Vilnių importavęs kaimišką alų. 

Į „Šnekučio“ barų statines alus suteka iš Pasvalio, Biržų, Pakruojo, Panevėžio ir pan. „Tiekėjai alų veža bent kartą per savaitę, o kai kurie – ir po du sykius. Todėl alutis visada šviežias ir, svarbiausia, sveikas. Galioja vos savaitę, nes yra ekologiškas – nefiltruotas, nepasterizuotas, negazuotas. Klientas gali mėgautis natūraliu, o ne gamykliniu skoniu“, – didžiavosi V.Vaškevičius.

„Šnekučio“ lankytojai bene labiausiai pamėgo šviesų „Jovarų“ ir tamsų „Varniukų“ alų. Be to, minti „Šnekučio“ slenkstį gena ir siūlomi užkandžiai – kiaulės koja ar ausis, o labiausiai – latviški žirniai su spirgučiais. 

„Tai – latvių nacionalinis produktas, kurio nėra niekur kitur, tik pas mus. Latviški žirniai rudi, primena pupos skonį – nenusipirksi jokiame prekybos centre. Ruošiame ir dideles pupas, nors šiemet dėl prasto derliaus jos ir deficitas, mes šiek tiek gauname“ – „Šnekučio“ išskirtinumus vardijo V.Vaškevičius.

Ūsuotas alinės šeimininkas – tikras alaus žinovas, užaugęs, kaip pats sako, prie alaus statinės. „Aludarystė — visas mano gyvenimas. Kiek prisimenu savo vaikystę, namuose visuomet būdavo alaus. Alų gamindavo mama“, – prisiminė V.Vaškevičius, tęsiantis šeimos tradicijas. Dabar Šv. Stepono gatvėje įsikūrusiame bare jis dirba su dukra, o Polocko barą savo rankose laiko Valento žmona su sūnumi.

„Kai alus ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas, visai kitaip bendrauji su svečiais. Vyksta dialogas, taip sakant“, – mirktelėjo ponas Valentas. Į sostinę su šeima jis atsikėlė vos prieš ketverius metus, tačiau jau pelnė kaimiško alaus mėgėjų simpatijas. Šiltas, charizmatiškas. Alumi svečius vaišina, tačiau pats lepinasi tik savaitgaliais. „Išlenkiu pora trejetą bokalų, kad ūsai geriau augtų“, – juokiasi ir kviečia užsukti.

Kur rasti:
Šv. Stepono g. 8, prie „Kiaušinio“
Polocko g. 7a.